Tyrimo apklausa dėl ASS vaikų vykdomųjų funkcijų.
Gerb. apklausos Dalyvi (-e),
Esu Roma Adomavičienė, studijuoju specialiąją pedagogiką ir logopediją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Šiuo metu atlieku bakalauro baigiamojo darbo tyrimą, kurio tikslas yra ištirti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, vykdomųjų funkcijų raiškos ypatumus ir gebėjimus.
Kviečiu specialiuosius pedagogus, kurie dirba su mokyklinio (7-12m) amžiaus vaikais, dalyvauti anoniminėje apklausoje. Būčiau labai dėkinga, jei skirtumėte kelias minutes ir užpildytumėte šią anketą.
Anketa yra visiškai anoniminė, o tyrimo duomenys naudojami ir viešinami tik apibendrinti. Viešinimo metu nebus atskleista nei ugdymo įstaiga, nei bet kokia kita informacija, padedanti identifikuoti tyrimo dalyvius. Dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas. Jūs turite teisę pasitraukti bet kuriuo apklausos metu, dėl bet kokios priežasties ir be jokių pasekmių.
Perskaitykite klausimus ir pasirinkite Jūsų nuomone tinkamiausią atsakymą.
Jūsų atsakymai į šios anketos klausimus reiškia sutikimą dalyvauti apklausoje. Jeigu kiltų klausimų, maloniai prašau susisiekti el.paštu [email protected].
Dėkoju už Jūsų atsakymus ir skirtą laiką.
Jūsų lytis:
Jūsų amžius:
Jūsų pedagoginio darbo stažas:
Jūsų kvalifikacinė kategorija:
Jūsų mokomo vaiko amžius:
Vaiko lytis:
Organizaciniai sunkumai
Laiko planavimas
Veiklos planavimas
Gebėjimas spręsti problemas
Darbinė atmintis
Veiksmų, prioritetų inicijavimas ir nustatymas
Savireguliacija
Savęs pažinimas
Savo mąstymo suvokimas
Kuri vykdomųjų funkcijų sritis yra jūsų didžiausia stiprybė? Kodėl?
- Planavimas ir organizavimas
- Mano stipriausia vykdomųjų funkcijų sritis — planavimas ir struktūravimas. Esu įpratusi aiškiai suplanuoti dienos veiklas, numatyti, kaip pereisime nuo vienos užduoties prie kitos, ir kokias pagalbines priemones naudosime. Dirbant su vaiku, turinčiu ASS, labai svarbu turėti nuoseklią, aiškią dienotvarkę, nes bet koks netikėtumas gali išbalansuoti vaiką. Gebėjimas struktūruoti užduotis padeda vaikams jaustis saugiau ir žinoti, ko tikėtis.
- Planavimo ir organizavimo gebėjimai. Buvau įvairiuose mokymuose, domuosi tuom. Galiuplanuoti dieną taip, kad būtų subalansuotas mokymasis ir sensorinės pertraukos, organizuoti veiklas pagal vaikų poreikius, pomėgius ir gebėjimus,laiku pastebėti, kada reikia keisti ar pritaikyti planą.
- Didžiausia mano stiprybė — planavimo ir organizavimo gebėjimai.
- Mano didžiausia stiprybė — planavimo ir organizavimo sritis. Kodėl būtent ši? Dirbant su autistiškais vaikais, labai svarbu turėti aiškų, nuoseklų ir vizualiai pateiktą dienos ar veiklos planą. Vaikai su ASS dažnai jaučiasi saugiau ir labiau pasitiki aplinka, kai žino, kas jų laukia, kokia veiklos eiga ir kada baigsis viena ar kita užduotis.
- Mano didžiausia stiprybė — tai gebėjimas padėti vaikams planuoti ir organizuoti veiklas. Kodėl? Nes būtent ši vykdomųjų funkcijų sritis vaikui su ASS dažnai kelia daugiausiai sunkumų. Jis neretai nesugeba pats nuspręsti, nuo ko pradėti, kokia veiksmų seka, kas svarbiausia, ką reikia atlikti pirmiausia, o ką — vėliau. Aš stipri šioje srityje, nes: Moku suskaidyti sudėtingą užduotį į labai aiškius, mažus žingsnius. Gebėdama naudoti vizualines schemas, veiklos korteles ir simbolius padedu vaikui suvokti veiklos eigą. Nuosekliai ir ramiai kartoju veiksmus, jei reikia — kelis kartus, kol vaikas įsimena seką. Pritaikau individualų veiklos planavimą pagal vaiko gebėjimus ir leidžiu jam pasirinkti, nuo kurio žingsnio pradėti ar kokiu būdu atlikti užduotį. Tai padeda vaikui ne tik sėkmingai atlikti užduotis, bet ir mažina nerimą, kurį dažnai sukelia nežinojimas, ką ir kaip daryti toliau.
- Manau, kad veiklos ir laiko planavimas, nes joms yra daug priemonių, kurios padeda išlaikyti užsiėmimo struktūrą ir laiką.
- Stipriausiai sekasi rutinos kūrimas ir laikymasis. Man pavyksta vaikaui aiškiai parodyti, kokia dienos eiga, kada kokia veikla vyks, kada bus pertrauka. Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kas jų laukia. Pastovumas mažina nerimą ir elgesio iššūkius. Vizualiniai dienotvarkės planai padeda jiems pasiruošti pokyčiams.
- Mano stiprybė — vaiko motyvacijos skatinimas. Moku pastebėti net mažus vaiko pasiekimus ir juos įvertinti jam suprantama forma.Kodėl? Nes vaikui su ASS labai svarbu gauti aiškų, konkretų grįžtamąjį ryšį. Pastebėjus pažangą ar pastangas, net jei jos labai mažos, vaiką paskatinu lipduku, šypsena ar žodžiu. Tai stiprina jo savivertę ir norą bandyti toliau.
- Mano stiprybė — emocijų reguliavimo mokymas. Turiu patirties kuriant vaikams aiškius emocijų atpažinimo kampelius su emocijų veidukais, spalvomis ir susitarimais.
Kokie ugdymo metodai jums atrodo veiksmingiausi, padedant autistiškam vaikui įsitraukti į klasės veiklas?
- Vizualinė dienotvarkė, simboliai, vaidmenų žaidimai.
- Veiksmingiausi metodai, mano patirtimi, yra: vizualinė dienotvarkė ir simboliai – kai vaikas mato, kas jo laukia, kokia bus veiklos seka. modeliavimas ir vaidmenų žaidimai – kai suvaidiname situacijas ir mokomės, kaip elgtis. individualizuotos užduotys – pritaikytos pagal vaiko gebėjimus ir interesus. teigiamo pastiprinimo sistema – kai vaikui už įsitraukimą skiriamas pasirinktas atlygis (pavyzdžiui, mėgstama veikla). judesio ir sensorikos pertraukėlės – trumpi sensoriniai pratimai padeda nusiraminti ir grįžti prie veiklos.
- Didžiausias sėkmės raktas — kantrybė, nuoseklumas ir prisitaikymas prie kiekvieno vaiko individualių poreikių. Svarbiausia — stengtis kurti saugią ir nuspėjamą aplinką, kurioje vaikas galėtų jaustis ramiai ir pamažu įsitraukti į ugdymo veiklas.
- Dirbant su vaiku, turinčiu ASS, labai svarbu užtikrinti aiškią, nuoseklią dienotvarkę ir veiklų seką, nes šis vaikas jaučiasi saugus, kai žino, kas jo laukia ir kokia veikla bus po kurios.
- Modeliavimas ir vaidmenų žaidimai; pozityvaus elgesio palaikymo strategijos.
- Vizualinė pagalba Autistiškas vaikas daug geriau supranta ir įsimena informaciją, kai ji pateikiama vaizdžiai. Naudoju: Paveikslėlius, piktogramas. Veiklos sekų korteles. Emocijų termometrus ir veidelių korteles. Pavyzdys: prieš pradėdami veiklą, kartu peržiūrime dienos planą paveikslėlių forma. Taip pat man veiksminga -Struktūruota aplinka ir aiški rutina Jiems būtina žinoti, kas vyksta ir kas bus toliau. Sukuriu dienos veiklos grafiką su paveikslėliais. Laikausi nuoseklios veiklos struktūros: pradžia – veikla – pabaiga. Pavyzdys: kiekvieną veiklą pradėti su tuo pačiu „pradžios“ ženklu ir užbaigti „pabaigos“ kortele.
- Vizualinės pagalbos naudojimas Struktūruotos veiklos Individualizuotas veiklos pritaikymas Paskatinimo sistema Žaidybinės veiklos Sensoriniai kampeliai ar pertraukėlės Modeliavimo metodas (modeliavimas gyvai)
- Struktūruota aplinka, motyvacinė sistema, draugai ,,pagalbininkai arba globėjai”, sensorinių problemų identifikavimas ir reikiamų priemonių naudojimas.
- Veiksmingiausi metodai: Veiklos struktūravimas mažais etapais, su kiekvieno etapo užbaigimo žyma (pvz. „dabar nuspalvinsim“, „dabar priklijuosim“). Sensorinės pertraukėlės — trumpas ramybės ar fizinio aktyvumo momentas tarp užduočių. Motyvaciniai paskatinimai — pvz. lipdukas ar mėgstama veikla po užduoties atlikimo.
- Man labai pasiteisina: kartu su vaiku sudaryti dienos planą — jis pats įsitraukia, gali rinktis eiliškumą ar pasirinkti užduotis, taip pat veiklų modeliavimas, kai pirmiausia parodau veiklą pati arba su kitu vaiku.
Kuri vykdomųjų funkcijų sritis kelia jums iššūkių? Kodėl?
- Emocijos .
- Man didžiausias iššūkis — emocijų reguliavimo skatinimas. Nors gebu padėti vaikui atpažinti emocijas ir bandyti jas įvardyti, bet mano vaikui su stipriu sensoriniu jautrumu ar staigiais emocijų proveržiais tai padaryti labai sunku. Kartais prireikia daugiau laiko, nei leidžia pamokų režimas, o staigi vaiko reakcija į netikėtą situaciją gali sukelti sunkumų visai grupei.
- Didžiausias iššūkis man kyla su elgesio ir emocijų sritimi.
- didžiausias iššūkis man kyla su elgesio reguliavimo (emocijų ir impulsų kontrolės) sritimi
- Didžiausias iššūkis man kyla su elgesio reguliavimo (emocijų ir impulsų kontrolės) sritimi. Vaikas dažnai reaguoja stipriai ir impulsyviai į netikėtumus, sensorinius dirgiklius ar veiklos pokyčius.
- Man daugiausiai iššūkių kelia emocijų valdymo ir impulsų kontrolės sritis. Kodėl būtent ši? Vaikas su ASS dažnai sunkiai valdo stiprias emocijas — tiek džiaugsmą, tiek pyktį, nusivylimą ar nerimą. Jis gali greitai reaguoti impulsyviai: palikti klasę, atsisakyti veiklos.
- Man didžiausią iššūkį kelia elgesio kontrolės ir emocijų reguliavimo sritis.Kodėl būtent ši sritis? Vaikui sunku : Atpažinti savo emocijas. Tinkamai jas išreikšti. Valdyti impulsyvų elgesį. Išlaikyti dėmesį, kai kažkas erzina ar keičiasi aplinkoje. Dėl to, nes net ir gerai suplanuota veikla kartais nutrūksta dėl spontaniškų emocinių protrūkių, vaikas gali staiga išeiti iš veiklos, pykti, verkti, atsisakyti tęsti užduotį. Sunkiausia būna, kai vienu metu klasėje yra keli jautrūs vaikai — tuomet reikia labai greitai reaguoti, raminti, nukreipti dėmesį, kartais keisti veiklos eigą.
- Manau, kad skirtingose situacijose visos vykdomųjų funkcijų sritys kelia iššūkių, nes autistiški vaikai patiria daug sunkumų.
- Man didžiausias iššūkis — užduočių perjungimas. Kai reikia pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, kai kuriems vaikams tai sukelia stiprią įtampą. Kodėl? Nes jis nenori nutraukti mėgstamos veiklos arba sunkiai prisitaiko prie naujos situacijos. Stengiuosi iš anksto įspėti, naudoti laikmačius, tačiau kartais vis tiek kyla aštrių reakcijų.
- Iššūkių kelia impulsų kontrolė. Vaikas labai staigiai reaguoja į emocijas, garsus ar kitų veiksmus. Kodėl? Nes jiems sunku numatyti savo elgesio pasekmes arba susilaikyti nuo stiprios emocijos protrūkio. Nors taikome sensorines pauzes ir kvėpavimo pratimus, kartais reikia daug kantrybės ir kūrybiškų sprendimų.
Kokie yra pagrindiniai ugdymo iššūkiai, su kuriais susiduriate dirbdami su autistišku vaiku? Kaip juos įveikiate?
- Vizualiniai tvarkaraščiai, planai.
- Pagrindiniai iššūkiai: sensorinis jautrumas – garsai, kvapai, net šviesa gali sutrikdyti vaiką. socialinės sąveikos sunkumai – kai vaikui sudėtinga žaisti, laukti eilės ar bendrauti su kitais. staigūs pokyčiai – bet kokie nukrypimai nuo įprastos dienotvarkės gali iššaukti nerimą ar net elgesio krizę. Kaip įveikiu: Naudoju vizualines priemones ir aiškias taisykles. Pasitelkiu sensorinius kampelius, kur vaikas gali pabūti atskirai. Stengiuosi iš anksto informuoti apie pokyčius. Aktyviai bendradarbiauju su šeima ir kitais specialistais, kad žinočiau, kas vaikui tuo metu aktualu ar sudėtinga.
- Pasipriešinimas pokyčiams ir rutinos poreikis. Net nedidelis veiklos ar aplinkos pokytis gali sukelti nerimą ar pykčio priepuolį. Kaip įveikiame? Su mokiniu išanksto aptariu dienos planą ir jei numatomas pokytis, paruošiu vaiką iš anksto, paaiškinu vizualiai arba per socialines istorijas.
- Nors taikau įvairias strategijas — socialines istorijas, vizualines taisykles, emocijų termometrus — kartais net ir pažįstant vaiką, iššūkis išlieka, nes kiekviena diena gali būti labai skirtinga. Tai reikalauja nuolatinio budrumo,greitos reakcijos, ir gebėjimo keisti planą vietoje, kas ne visada būna paprasta klasėje, kur yra ir daugiau vaikų.
- Pasipriešinimas pokyčiams ir rutina. Net nedidelis veiklos ar aplinkos pokytis gali sukelti nerimą ar pykčio priepuolį. Ką darau tada? Galiu trumpai pristatyti. Iš anksto aptariu dienos pamokų planą, naudoju dienotvarkės korteles.Jei numatomas pokytis, paruošiu vaiką iš anksto, paaiškinu vizualiai arba per socialines istorijas.
- Bendravimo sunkumai.(Naudoju alternatyviąsias komunikacijos priemones: paveikslėlių korteles (PECS), gestus, emocijų veidukus. Stengiuosi užduotis pateikti kuo paprasčiau, trumpai ir aiškiai, papildomai parodydama pavyzdį.)
- Sunkumai bendraujant, ribotas dėmesio išlaikymas, jautrumas sensoriniams dirgikliams ir sunkumai prisitaikant prie pokyčių. Šiuos iššūkius įveikiu taikydama aiškią struktūrą, naudodama vizualines priemones, laikydamasi nuoseklių rutinų ir individualizuodama užduotis pagal vaiko poreikius.
- Sunkumai bendraujant su bendraamžiais. Vaikas dažnai nesupranta socialinių signalų, sunkiai įsitraukia į grupines veiklas, nežino kaip pradėti ar tęsti pokalbį. Kaip sprendžiu? Naudoju socialines istorijas, kurios iš anksto supažindina su socialinėmis situacijomis.Taikau žaidimus poromis, kur galima modeliuoti bendravimo situacijas. Mokau emocijų atpažinimo per paveikslėlius ir vaidybines situacijas. Emocijų valdymas - Staiga pasikeitus planui ar patyrus nesėkmę, autistiški vaikai gali stipriai sureaguoti: pravirkti, užsisklęsti, šaukti. Kaip sprendžiu? Turime emocijų korteles ir emocijų termometrą, kur vaikas gali parodyti savo būseną.Mokau vaiką atsarginio plano („jei negalim šito, galim padaryti taip…“). Dažnai taikau pozityvų pastiprinimą, net už mažus pasiekimus.
- Dėmesio sutelkimo sunkumai (Vaikui dažnai sunku ilgai sutelkti dėmesį į užduotį, ypač jei ji jų nedomina arba vyksta triukšmingoje aplinkoje.) Sunkumai suprantant socialines situacijas ir taisykles (Autistišas vaikai dažnai nesupranta nerašytų taisyklių ar socialinių signalų) Staigių pokyčių ir netikėtų situacijų baimė( Vaikučiui dažnai jaučia stresą, kai keičiasi įprasta rutina). Emocijų valdymo sunkumai (Vaikams sunku išreikšti, kaip jaučiasi, arba kontroliuoti stiprias emocijas).
- Sunku mokyti to, kas vaiko nedomina, tada jis neturi ugdymosi motyvacijos.