Tyrimo apklausa dėl ASS vaikų vykdomųjų funkcijų.

Vizualinė dienotvarkė, simboliai, vaidmenų žaidimai.

Veiksmingiausi metodai, mano patirtimi, yra: vizualinė dienotvarkė ir simboliai – kai vaikas mato, kas jo laukia, kokia bus veiklos seka. modeliavimas ir vaidmenų žaidimai – kai suvaidiname situacijas ir mokomės, kaip elgtis. individualizuotos užduotys – pritaikytos pagal vaiko gebėjimus ir interesus. teigiamo pastiprinimo sistema – kai vaikui už įsitraukimą skiriamas pasirinktas atlygis (pavyzdžiui, mėgstama veikla). judesio ir sensorikos pertraukėlės – trumpi sensoriniai pratimai padeda nusiraminti ir grįžti prie veiklos.

Didžiausias sėkmės raktas — kantrybė, nuoseklumas ir prisitaikymas prie kiekvieno vaiko individualių poreikių. Svarbiausia — stengtis kurti saugią ir nuspėjamą aplinką, kurioje vaikas galėtų jaustis ramiai ir pamažu įsitraukti į ugdymo veiklas.

Dirbant su vaiku, turinčiu ASS, labai svarbu užtikrinti aiškią, nuoseklią dienotvarkę ir veiklų seką, nes šis vaikas jaučiasi saugus, kai žino, kas jo laukia ir kokia veikla bus po kurios.

Modeliavimas ir vaidmenų žaidimai; pozityvaus elgesio palaikymo strategijos.

Vizualinė pagalba Autistiškas vaikas daug geriau supranta ir įsimena informaciją, kai ji pateikiama vaizdžiai. Naudoju: Paveikslėlius, piktogramas. Veiklos sekų korteles. Emocijų termometrus ir veidelių korteles. Pavyzdys: prieš pradėdami veiklą, kartu peržiūrime dienos planą paveikslėlių forma. Taip pat man veiksminga -Struktūruota aplinka ir aiški rutina Jiems būtina žinoti, kas vyksta ir kas bus toliau. Sukuriu dienos veiklos grafiką su paveikslėliais. Laikausi nuoseklios veiklos struktūros: pradžia – veikla – pabaiga. Pavyzdys: kiekvieną veiklą pradėti su tuo pačiu „pradžios“ ženklu ir užbaigti „pabaigos“ kortele.

Vizualinės pagalbos naudojimas Struktūruotos veiklos Individualizuotas veiklos pritaikymas Paskatinimo sistema Žaidybinės veiklos Sensoriniai kampeliai ar pertraukėlės Modeliavimo metodas (modeliavimas gyvai)

Struktūruota aplinka, motyvacinė sistema, draugai ,,pagalbininkai arba globėjai”, sensorinių problemų identifikavimas ir reikiamų priemonių naudojimas.

Veiksmingiausi metodai: Veiklos struktūravimas mažais etapais, su kiekvieno etapo užbaigimo žyma (pvz. „dabar nuspalvinsim“, „dabar priklijuosim“). Sensorinės pertraukėlės — trumpas ramybės ar fizinio aktyvumo momentas tarp užduočių. Motyvaciniai paskatinimai — pvz. lipdukas ar mėgstama veikla po užduoties atlikimo.

Man labai pasiteisina: kartu su vaiku sudaryti dienos planą — jis pats įsitraukia, gali rinktis eiliškumą ar pasirinkti užduotis, taip pat veiklų modeliavimas, kai pirmiausia parodau veiklą pati arba su kitu vaiku.

Puikiai veikia Aiškiai struktūruotos užduotys, kai kiekviena veiklos dalis turi savo vietą ir laiką. Individualūs vizualiniai planai su paveikslėliais ar ženkliukais, kurie padeda vaikui suprasti, ką veiks ir kada bus pertrauka.

Labai pasiteisina: Individualizuoti darbo lapai, pritaikyti pagal vaiko gebėjimus ir pomėgius. Sensoriniai žaidimai, kurie padeda sumažinti nerimą ir paruošti vaiką užduotims. Konkretūs žodiniai nurodymai vietoje abstrakčių: ne „būk geras“, o „padėk draugui padėti knygą ant lentynos“. Pasirinkimas , kai vaikas gali rinktis, kokią veiklą atliks pirmiausia, o kokią — vėliau. Tai suteikia kontrolės jausmą.

Veiksmingiausi metodai, mano nuomone: *Sensorinės pertraukos – kai vaikui leidžiama trumpam pasinaudoti sensoriniu kampeliu, kur jis gali paliesti, suspausti, sukti daiktus ir nusiraminti. *Pirma-tada skatinimas – pavyzdžiui: „Pirma atlik matematikos užduotį, tada žaisk su mėgstamu žaislu“. *Socialinių istorijų naudojimas – trumpi paveikslėliais paremti pasakojimai, kurie paaiškina situacijas: kaip prašyti pagalbos, kaip elgtis per pietų pertrauką.

Labai pasiteisina vizualinė dienotvarkė ir užduočių sekų žemėlapiai. Vaikai su ASS geriau įsitraukia, kai mato aiškų veiklos planą.Taip pat taikau individualius sustiprinimo metodus, pavyzdžiui, mažus simbolinius apdovanojimus ar veiklos baigimo ženkliukus, kurie vaikui leidžia suvokti, kad jis atliko užduotį ir yra už tai įvertinamas.Dar efektyvus metodas — struktūruotos, aiškiai ribotos veiklos su aiškiais pradžios ir pabaigos signalais, nes tokiose veiklose vaikui lengviau įsitraukti ir jos nekelia papildomo nerimo.

Efektyviausi — užduočių žaidybinimas ir struktūruotas pasirinkimo metodas. Kai užduotį pateiki kaip žaidimą su aiškiomis taisyklėmis ir vizualiniais ženklais, ASS vaikas dažniau įsitraukia ir išlaiko dėmesį.

sensorinių priemonių integracija į veiklą (pvz. minkomieji kamuoliukai, svorio liemenės ar atpalaiduojančios pagalvėlės).

Naudoju porinio darbo metodą, kai ASS vaikas dirba kartu su jam artimu ar kantriu bendraamžiu. Toks bendradarbiavimas pamažu padeda vaikui mokytis socialinių įgūdžių ir didina jo įsitraukimą.

struktūruotos žaidybinės veiklos ir individualizuotos užduotys pagal vaiko pomėgius. Kai veiklos tema ar forma artima vaikui, net ir sudėtingesnė užduotis tampa patrauklesnė.

Man veiksmingiausi metodai — vizualinės pagalbos ir socialinės istorijos. Vizualinės pagalbos (dienotvarkės, piktogramos, veiklų sekos) padeda vaikui orientuotis dienos struktūroje, suprasti, kas vyksta ir kas jo laukia. Socialinės istorijos — trumpi tekstai ar paveikslėlių sekos apie konkrečias situacijas — padeda vaikui pasiruošti socialiniams ar naujiems įvykiams. Taip pat labai veiksminga paremtos pasirinkimu užduotys, kai vaikas gali pasirinkti užduoties atlikimo būdą ar temą pagal savo pomėgius. Tai didina motyvaciją ir dalyvavimą bendrose veiklose.

Kaip tai pasireiškia mano darbe: 1.Kiekvieną dieną rengiu aiškią, vizualiai pateiktą dienotvarkę su paveikslėliais, kuri leidžia vaikui žinoti, kokios veiklos laukia ir kada jos keisis. Dideles užduotis skaidau į mažus, aiškius žingsnius, pateikiu vizualinius pavyzdžius ir užduočių sekas. 2.Iš anksto įvertinu, kokiose situacijose vaikui gali kilti sunkumų, ir paruošiu jam skirtą sensorinį kampelį ar papildomą veiklą, jei reikėtų. 3.Stipriai dirbu su socialinių situacijų planavimu — numatome situacijas, kurios gali būti sunkios (pvz., garsus pietų skambutis ar klasės draugo staigus elgesys), ir kartu su vaiku suplanuojame jo elgesio strategijas. 4.Esu lanksti planavime, nes žinau, kad ASS vaikui labai svarbu turėti aiškią struktūrą, bet kartu — galimybę pasirinkti ar pritaikyti veiklą pagal savo dienos savijautą.

Aš naudoju pagrinde du ugdymo metodus: 1.Rutinos laikymasis ir iš anksto įspėti apie pokyčius. (Staigūs pasikeitimai gali trikdyti ASS vaiką. Svarbu iš anksto pranešti apie pasikeitimus dienotvarkėje ar veikloje). 2.Veiklų pritaikymas pagal vaiko stipriąsias puses ir pomėgius (Vaikas dažnai turi labai stiprių interesų. Įtraukus juos į veiklas (pvz. matematikos užduotis su traukiniais ar gyvūnais) padidėja jo motyvacija ir įsitraukimas.

Pagyrimas

Rutina

Teigiamas pastiprinimas, vizualinė pagalba (vizualinės instrukcijos, dienotvarkės, kortelės)

Mažų grupių veiklos, nes mažesnėse grupelėse autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau ir aktyviau dalyvauja, nes lengviau bendrauti ir mažiau sensorinių dirgiklių.Teigiamas pastiprinimas - Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už pastangas, net jei rezultatas dar netobulas. Galima naudoti lipdukus, šypsenėles ar mėgstamos veiklos minutę kaip paskatinimą. Užduočių išskaidymas į mažus žingsnius -Vietoje sudėtingos užduoties – mažos, aiškios dalys su vizualiais pavyzdžiais. Tai padeda nesutrūkinėti dėmesiui ir nesijausti prastai dėl nesupratimo.

Vizualinė pagalba (vizualinės instrukcijos, dienotvarkės, kortelės): Autistiški vaikai dažnai geriau supranta ir įsimena informaciją vizualiai. Aiškios dienotvarkės, veiklų sekos kortelės ar paveikslėliai padeda jiems jaustis saugiai ir žinoti, kas laukia. Struktūruota aplinka ir aiškūs rutinų laikymosi principai: Pastovumas ir nuoseklumas sumažina nerimą ir leidžia vaikui geriau susiorientuoti klasėje. Įprastos, pasikartojančios veiklos struktūra suteikia saugumo jausmą.

Veiksminga prisitaikyti prie vAiko individualumo. Daug domėtis ir žinot kas išviso Autizmas. Daug mokytis, kad suvoktume kas ir kaip reikalinga

Šie ugdymo metodai : 1.Dienos tvarkaraščio sudarymą, kad vaikai žinotų, kas bus toliau, ir galėtų pasiruošti pokyčiams. 2.Tikslių užduočių ir veiklų paskirstymą, kad vaikai galėtų lengviau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. 3.Nuoseklumo užtikrinimą, kad vaikai galėtų susiformuoti gerus įpročius ir pasitikėti aplinka. Šie įgūdžiai padeda kurti aplinką, kurioje vaikai gali lengviau susidoroti su iššūkiais ir kasdieniais uždaviniais, nes jie žino, kas vyksta ir kas laukia toliau

Bendradarbiavimas, klasės atmosferos kūrimas,pagarba vienas kitam.

Struktūruotas ugdymas, vizualinės priemonės.

Socialinės istorijos (vizualinės); "pirma-po to" metodas; veiklos struktulūravimas.

Pozityvus elgesio palaikymas –padeda mažinti nepageidaujamą elgesį

Vizualinė pagalba – piktogramos, kortelės, dienotvarkės, socialinės istorijos padeda vaikui suprasti veiksmų seką, perėjimus tarp veiklų ir socialines situacijas. Tai ypač naudinga, kai sunku apdoroti žodinę informaciją.

Pasikartojimas ir rutinos – pasikartojančios veiklos stiprina savarankiškumą ir leidžia vaikui jaustis saugiai. Nuoseklumas leidžia geriau planuoti veiksmus.

Struktūruotų užduočių metodai. Vaikai dažnai gali jaustis pasimetę arba neorganizuoti, todėl svarbu sukurti aiškius žingsnius ir nurodymus, kaip atlikti užduotis. Suteikiant vaikams galimybę laikytis tvarkos ir planavimo, jie gali geriau suprasti, kas turi būti padaryta ir kaip efektyviai atlikti užduotis.

Ramus situacijos paaiškinimas

Vizualinės medžiagos pateikimas, strūkturuoto mokymo elementų naudojimas.

situacijose,kurių nesupranta ,neprašo pagalbos

Didžiausi iššūkiai – jutiminis jautrumas, sunkumai bendraujant ir adaptuojantis grupėje. Juos įveikiu taikydama vizualines priemones, numatomas rutinas, individualizuodama užduotis ir glaudžiai bendradarbiaudama su specialistais bei tėvais.

Alternatyviosios komunikacijos.

Geriausiai yra planuoti veiklą, mokytis organizacinių dalykų, tokių kaip darbo užduociu planavimas, namų darbų atlikimas. Svarbiausia surašyti dienas kada atlikti. Nes truputėlį. Vaikas stringa su datomis. Sunku kai pamiršta datas. Šiek tiek gal ir trūksta įgūdžių, išmoks su laiku.

Naujo sukūrimas,nepažintų dalykų įdomumas

Struktūruoto ugdymo strategijos, jų elemenrai: veiklų struktūravimas, dienotvarkė, tvarkaraščiai, vizualinė pateiktis; personalizuotas ugdymas.

Skatinimas

.

Autistiški vaikai gali lengvai prarasti susidomėjimą arba pasiduoti, todėl labai svarbu turėti palaikymą ir strategijas, kad padėtų sugrįžti į užduotis. Tai gali būti, pavyzdžiui, trumpi pertraukos laikai, malonūs stimuliatoriai, kurie padeda vėl susikaupti.

Individualizuotas požiūris: Kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus, todėl svarbu taikyti individualias priemones pagal vaiko gebėjimus, interesus ir iššūkius. Tai gali apimti vienas prieš vieną pamokas, prisitaikytus užduočių lygį ir pritaikytus mokymosi stilius.

Kolektyvo darbas. Visi įsilieja į klases veiklas. Su pagalba organizuojame veiklas

Veiklos planavimas, pamokos struktūra

Mokytoja padėjeja -geriausias budas

Autistiški vaikai dažnai jaučia stresą dėl nenumatytų pokyčių ar chaotiškos aplinkos. Sukuriant aiškų tvarkaraštį ir stabilų ritmą, galima sumažinti nerimą ir padėti vaikui jaustis saugiai.

Autistiški vaikai dažnai geriau suvokia vizualinę informaciją nei žodinę. Vizualiniai pagalbiniai įrankiai (tokie kaip grafikų lentelės, užrašai, piešiniai) padeda vaikams geriau suprasti, kas vyksta ir kokios užduotys jiems pateikiamos.

Struktūruotas mokymasis, alternatyviosios ir augmentatyviosios komunikacijos (AAK) naudojimas

Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas. Aš galiu padėti vaikams su autizmu mokytis, kaip bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais. Tai apima žaidimus, kurie skatina bendravimą, arba paprastus užsiėmimus, kurie padeda suprasti, kaip elgtis įvairiose socialinėse situacijose.

Pratybos, interaktyvios lentos, iliustracinių knygų skaitymas, išmaniųjų įrenginių naudojimas.

Dienotvarkės svarba, vizualiai parodyta pamoka.

Grupiniai darbai

Bendravimo kortelės ir vizuali rutina.

Pritaikytos užduotys

Tinkamos vietos parinkimas, gabių vaikų sodinimas šalia aas turinčio mokinio (kopijuodamas geriau išmoksta), algoritmų sudarymas ir laikymasis, bendradarbiavimas su visa vaiko šeima

Struktūruota aplinka, vaizdinės medžiagos naudojimas. Individualizuotas požiūris

Dienotvarkė ir užduočių pritaikymas pagal galimybes.

Dienotvarkės svarba. Pakabinta dienotvarkė duoda daug pliusų.