Tyrimo apklausa dėl ASS vaikų vykdomųjų funkcijų.

Vizualiniai tvarkaraščiai, planai.

Pagrindiniai iššūkiai: sensorinis jautrumas – garsai, kvapai, net šviesa gali sutrikdyti vaiką. socialinės sąveikos sunkumai – kai vaikui sudėtinga žaisti, laukti eilės ar bendrauti su kitais. staigūs pokyčiai – bet kokie nukrypimai nuo įprastos dienotvarkės gali iššaukti nerimą ar net elgesio krizę. Kaip įveikiu: Naudoju vizualines priemones ir aiškias taisykles. Pasitelkiu sensorinius kampelius, kur vaikas gali pabūti atskirai. Stengiuosi iš anksto informuoti apie pokyčius. Aktyviai bendradarbiauju su šeima ir kitais specialistais, kad žinočiau, kas vaikui tuo metu aktualu ar sudėtinga.

Pasipriešinimas pokyčiams ir rutinos poreikis. Net nedidelis veiklos ar aplinkos pokytis gali sukelti nerimą ar pykčio priepuolį. Kaip įveikiame? Su mokiniu išanksto aptariu dienos planą ir jei numatomas pokytis, paruošiu vaiką iš anksto, paaiškinu vizualiai arba per socialines istorijas.

Nors taikau įvairias strategijas — socialines istorijas, vizualines taisykles, emocijų termometrus — kartais net ir pažįstant vaiką, iššūkis išlieka, nes kiekviena diena gali būti labai skirtinga. Tai reikalauja nuolatinio budrumo,greitos reakcijos, ir gebėjimo keisti planą vietoje, kas ne visada būna paprasta klasėje, kur yra ir daugiau vaikų.

Pasipriešinimas pokyčiams ir rutina. Net nedidelis veiklos ar aplinkos pokytis gali sukelti nerimą ar pykčio priepuolį. Ką darau tada? Galiu trumpai pristatyti. Iš anksto aptariu dienos pamokų planą, naudoju dienotvarkės korteles.Jei numatomas pokytis, paruošiu vaiką iš anksto, paaiškinu vizualiai arba per socialines istorijas.

Bendravimo sunkumai.(Naudoju alternatyviąsias komunikacijos priemones: paveikslėlių korteles (PECS), gestus, emocijų veidukus. Stengiuosi užduotis pateikti kuo paprasčiau, trumpai ir aiškiai, papildomai parodydama pavyzdį.)

Sunkumai bendraujant, ribotas dėmesio išlaikymas, jautrumas sensoriniams dirgikliams ir sunkumai prisitaikant prie pokyčių. Šiuos iššūkius įveikiu taikydama aiškią struktūrą, naudodama vizualines priemones, laikydamasi nuoseklių rutinų ir individualizuodama užduotis pagal vaiko poreikius.

Sunkumai bendraujant su bendraamžiais. Vaikas dažnai nesupranta socialinių signalų, sunkiai įsitraukia į grupines veiklas, nežino kaip pradėti ar tęsti pokalbį. Kaip sprendžiu? Naudoju socialines istorijas, kurios iš anksto supažindina su socialinėmis situacijomis.Taikau žaidimus poromis, kur galima modeliuoti bendravimo situacijas. Mokau emocijų atpažinimo per paveikslėlius ir vaidybines situacijas. Emocijų valdymas - Staiga pasikeitus planui ar patyrus nesėkmę, autistiški vaikai gali stipriai sureaguoti: pravirkti, užsisklęsti, šaukti. Kaip sprendžiu? Turime emocijų korteles ir emocijų termometrą, kur vaikas gali parodyti savo būseną.Mokau vaiką atsarginio plano („jei negalim šito, galim padaryti taip…“). Dažnai taikau pozityvų pastiprinimą, net už mažus pasiekimus.

Dėmesio sutelkimo sunkumai (Vaikui dažnai sunku ilgai sutelkti dėmesį į užduotį, ypač jei ji jų nedomina arba vyksta triukšmingoje aplinkoje.) Sunkumai suprantant socialines situacijas ir taisykles (Autistišas vaikai dažnai nesupranta nerašytų taisyklių ar socialinių signalų) Staigių pokyčių ir netikėtų situacijų baimė( Vaikučiui dažnai jaučia stresą, kai keičiasi įprasta rutina). Emocijų valdymo sunkumai (Vaikams sunku išreikšti, kaip jaučiasi, arba kontroliuoti stiprias emocijas).

Sunku mokyti to, kas vaiko nedomina, tada jis neturi ugdymosi motyvacijos.

Iššūkis - emocinių protrūkių valdymas. Kartais mokinukas stipriai reaguoja į aplinką, garsus, netikėtus pokyčius. Kaipmes tai įveikiame?? 1. Sukūriau „ramybės kampelį“ su sensoriniais kamuoliukais, antistresiniais žaislais. 2. Naudoju vizualinius emocijų termometrus, kad vaikas galėtų parodyti, kaip jaučiasi. 3. Iš anksto aptariame, ką darysime, jei užplūs stiprus jausmas.

Socialinių žaidimų ar grupinių veiklų organizavimas. Mano mokinukas su ASS vengia bendravimo ar nežino, kaip prisijungti prie kitų.

vaiko adaptacija prie naujos veiklos. Kai kurie vaikai stipriai nerimauja ar supyksta, jei tenka palikti mėgstamą veiklą.

Didžiausias iššūkis — užmegzti akių kontaktą ir palaikyti bendravimą. Mano vaikas bijo žiūrėti į akis, vengia žodinio bendravimo. Kaip sprendžiu? Leidžiu vaikui pasirinkti, kaip jis nori bendrauti: žodžiais, gestais, kortelėmis ar piešdamas.

Didelis iššūkis — atsparumas pokyčiams. Mano vaikas su ASS nerimauja, jei planas pasikeičia, pvz., atidedama pamoka ar atvyksta svečias.

Viena iš didžiausių problemų — socialinio kontakto vengimas ir izoliacija nuo bendraamžių. Kai kurie vaikai nenori ar nemoka žaisti grupėje, vengia kontaktų, o tai riboja jų socialinių įgūdžių raidą.Kaip sprendžiu? Organizuodama porines ir mažų grupelių veiklas, taikau modeliavimo situacijas, skatinu dalyvauti bendra klasės veikloje.

Neverbalinės komunikacijos sunkumai. Dalis vaikų su ASS nesupranta kūno kalbos, gestų, emocijų atspindžių veide.

Viena iš didžiausių problemų — per didelis jautrumas sensoriniams dirgikliams (garsui, šviesai, kvapui). Tai dažnai sutrikdo ASS vaikų susikaupimą ir gebėjimą dalyvauti veiklose. Kaip sprendžiu?Naudoju sensorinius kampelius su raminančiais daiktais.Derinu su klase tylos momentus, žaidimus be didelio garso. Leidžiu vaikui pasirinkti, kur jis norėtų atlikti užduotį — klasėje, sensorinėje erdvėje ar atokiau.Esant galimybei, pritaikau aplinką: išjungiu ryškias lemputes, sumažinu triukšmą.

ASS vaikas dažnai stipriai reaguoja į mažus, kitam vaikui nereikšmingus pokyčius.

Emocijų valdymas . Naudoju emocijų korteles ir mokau vaikus atpažinti savo emocijas. Kartu su vaikais kuriame emocijų planą — ką daryti, kai pradeda kilti pyktis, liūdesys ar nerimas. Sudarau raminančių veiklų sąrašą, kurį vaikas gali pasirinkti sudėtingoje situacijoje. Dirbu su visa klase, mokydamas kitus vaikus atpažinti ir gerbti bendraamžių emocinius poreikius.

Planavimas - Mokiniui sunku sudėlioti veiksmų seką, prisiminti, ką reikia padaryti pirmiausia, o ką paskui. Nesigaudo laike, kartais užmiršta net kur pradėjo. Reikia dažnai priminti.

Išsiblaškymas

Dideliu darbu ir pastangomis

Sensorinis jautrumas. Kai kurie garsai, kvapai, šviesos ar fizinis kontaktas vaikui gali kelti diskomfortą ar nerimą. Kaip įveikiu? Sudarau galimybę naudotis sensoriniu kampeliu ar raminančiomis priemonėmis. Stengiuosi vengti netikėtų garsų. Leidžiu pasirinkti sau patogią darbo vietą.

Emocijų valdymo sunkumai. Vaikas greitai nusivilia, supyksta ar sunerimsta, kai nesigauna ar kažkas pasikeičia. Kaip įveikiu: Naudoju emocijų korteles. Mokau atpažinti emocijas ir kalbėti apie jas. Leidžiu padaryti sensorinę pertraukėlę. Palaipsniui mokau nusiraminti įvairiais būdais (kvėpavimo pratimai, ramybės kampelis).

Dirbant su autistiškais vaikais, svarbiausia — kantrybė, nuspėjama struktūra, vizualinė pagalba, sensorinių poreikių įvertinimas ir stiprių pomėgių įtraukimas. Kiekvienas vaikas kitoks, todėl labai svarbu individualiai pažinti jo poreikius ir reaguoti lanksčiai.

Mano nuomone yra tokie iššūkiai, dėl : sunkesnio naujos informacijos apdorojimo, sudėtingesnio perėjimo nuo vienos užduoties prie kitos, jautrumo aplinkos dirgikliams (garsui, šviesai, netikėtiems pokyčiams), stiprių pomėgių, kurie užvaldo dėmesį ir sunku nuo jų atsitraukti, riboto gebėjimo nuspėti situacijų eigą ir greitai prisitaikyti prie pokyčių. stengiames prisitaikyti pagal sunkumus.

Trūksta informacijos, mokymų

Lankstumas: Kai vaikai susiduria su pasikeitusiais planais ar aplinkybėmis, jie gali patirti stresą ar nerimą. Tai kelia iššūkių, nes reikia greitai reaguoti ir rasti būdų, kaip padėti vaikui prisitaikyti. Emocinis reguliavimas: Kai situacija neišvyksta pagal planą, vaikai gali patirti sunkumų susitvarkyti su savo emocijomis, kas gali sukelti elgesio problemas (pvz., agresiją, užsidarymą, verkimą). Man asmeniškai kartais sunku iš karto suvaldyti tokias situacijas ir užtikrinti, kad vaikas galėtų sugrįžti į emocinę pusiausvyrą.

Klasės nepritaikytas. Vaikui nėra galimybes nusiraminti, pabūti su savimi.

Komunikaciniai sunkumai, dėmesio išlaikymas, emocijų reguliavimas.

Sensoriniai vaiko iššūkiai, savižala nesėkmės atvejais. Kartu su ugdančiais pedagogai ir tėvais vis dar ieškome sprendimų :(

Sunkumai priimant pokyčius – net ir nedideli pasikeitimai (pvz., kitos klasės mokytojas, pakeista veiklos trukmė) gali sukelti stiprią vaiko reakciją – pasipriešinimą ar užsidarymą. iš anksto informuoju vaiką apie pokyčius, pasitelkiu vizualinius grafikus ir socialines istorijas, kad padėčiau suprasti, kas keisis ir kaip su tuo tvarkytis.

Sensoriniai iššūkiai – kai kurie vaikai yra itin jautrūs garsams, šviesoms ar prisilietimams, todėl klasėje gali jaustis diskomfortiškai.

Sunkumai priimant pokyčius – net ir nedideli pasikeitimai (pvz., kitos klasės mokytojas, pakeista veiklos trukmė) gali sukelti stiprią vaiko reakciją – pasipriešinimą ar užsidarymą.

Komunikacijos sunkumai.Autistiški vaikai dažnai turi sunkumų su verbaliniu ir neverbaliniu bendravimu. Tai gali apimti tiek kalbos vėlavimus, tiek sunkumus suprasti socialinius signalus, tokius kaip kūno kalba ar akių kontaktas.

Emocijų proveržiai, padeda aplinkos pakeitimas

Visa mokymo medžiaga tyri būti parengiama vizualiai. Negali eigoje pakeisti užduoties.

Veiksmingiausi metodai – vizualinės dienotvarkės, socialinės istorijos, struktūruota aplinka ir aiškūs nurodymai. Taip pat svarbu įtraukti vaiką per jo mėgstamas veiklas ir užtikrinti nuoseklumą.

Susitarimai. Komunikacija. Su padėjėja daug lengviau.

Sunkiausia jau aptariau. O kokie iššūkiai, sakyčiau mums trūksta įgūdžių skaityti. Vaikui sunku skaityti, ko pasekoje vyrauja ir emocijų pliūpsnis. Ugdant stengiamasi suteikti lemgvrsnius tekstukus...

Su Vaiko pasitikėjimu

Prieštaraujantis elgesys, įveikiama laikantis ugdymo plano, nenuolaidžiaujant, bet pagal situacijas - koreguojant.

Sunku sustabdyti perdėtą aktyvumą, stengiuosi sudominti kita tema,nukreipti dėmesį kitą linkme

.

Emocijų reguliavimo mokymas: Padedant vaikui mokytis atpažinti ir išreikšti savo emocijas (pvz., per emocijų korteles ar žaidimus), galima padėti jam geriau valdyti stresą ir pasipiktinimą.

Alternatyvios komunikacijos priemonės: Naudojant gestus, nuotraukų korteles arba specialias aplikacijas, skirtas alternatyviai komunikacijai, galima padėti vaikui geriau išreikšti save.

Sunkiai sekas atlikti darbus iki galo.

Nemokam padaryti užduočių per 45min, galim tik 1 užduotį per pamoką, kitų sako nespesiu

Nenoras eiti į mokyklą, nesuprantimas, kas trukdo kitiems, ateina ir išeina betkada

Autistiški vaikai gali turėti sunkumų bendraujant su bendraamžiais ir suprantant socialines normas, tokiu būdu galėdami patirti izoliaciją, bet pagrindas del laiko sekimo..

elgesio sunkumai, pavyzdžiui, agresija, hiperaktyvumas ar užsispyrimas, gali pasireikšti dėl streso, per didelio stimuliavimo ar nesugebėjimo susitvarkyti su emocijomis. Nuo to kenčia pamokos darbas.

Kai kurie autistiški vaikai yra itin jautrūs garsams, šviesoms, prisilietimams ar kvapams, o tai gali sukelti nerimą ar elgesio sunkumus. Dažniausiai sukuriame ramią zoną klasėje

Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas. Aš galiu padėti vaikams su autizmu mokytis, kaip bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais. Tai apima žaidimus, kurie skatina bendravimą, arba paprastus užsiėmimus, kurie padeda suprasti, kaip elgtis įvairiose socialinėse situacijose.

Su iššūkiais nesusiduriu.

Trūksta bendradarbiavo taip tėvų ir pedagogų. Tėvai nemato problemos ir nepripažįsta sunkumų. Neskatina ir daryti namų darbus.

Nuotaikų kaita, emocinis nestabilumas. Keičiam aplinką, veiklą

Pritaikyti individualiai užduotis.

Emociniai protrūkiai, kai nežinau, kodėl ir kas nutiko, jog vaikas ėmė rėkti, save ir aplinkinius mušti. Stengiamės bendradarbiauti su tėvais, kad būtų nekintanti vaiko dienotvarkė, klasėje mokiniai visi apmokyti ir žino kaip elgtis esant AAS mokinio emocinėms iškrovoms. Bendradarbiaujame su pagalbos specialistais

Sunku įvesti rutiną, taisykles taip, kad jos būtų veiksmingos. Ne visada pavyksta tai suderinti su šeima, o ribų skirtumai tarp to kas galima namie ir mokykloje neturi trikdyti vaiko, nors dažnai trikdo. Pasigendu komandinio darbo su tėvais. Dažnai tėvai nėra linkę taikyti tų pačių taisyklių namuose, kaip mokykloje ir tai kelia sunkumų.

Vaikas negeba gerai skaityti, todėl labai sunku, kai nori pritapti, bet nesigauna. Dideli norai ne visada atitinka. Vaikas to nesuvokia, tad būna labai liūdnų akimirkų.

Vaikui nuolatos reikia priminti kiek laiko liko. Kai jaučia laiko stygių,pradeda daryt betkaip.