Kuri vykdomųjų funkcijų sritis kelia jums iššūkių? Kodėl?
Emocijos .
Man didžiausias iššūkis — emocijų reguliavimo skatinimas. Nors gebu padėti vaikui atpažinti emocijas ir bandyti jas įvardyti, bet mano vaikui su stipriu sensoriniu jautrumu ar staigiais emocijų proveržiais tai padaryti labai sunku. Kartais prireikia daugiau laiko, nei leidžia pamokų režimas, o staigi vaiko reakcija į netikėtą situaciją gali sukelti sunkumų visai grupei.
Didžiausias iššūkis man kyla su elgesio ir emocijų sritimi.
didžiausias iššūkis man kyla su elgesio reguliavimo (emocijų ir impulsų kontrolės) sritimi
Didžiausias iššūkis man kyla su elgesio reguliavimo (emocijų ir impulsų kontrolės) sritimi. Vaikas dažnai reaguoja stipriai ir impulsyviai į netikėtumus, sensorinius dirgiklius ar veiklos pokyčius.
Man daugiausiai iššūkių kelia emocijų valdymo ir impulsų kontrolės sritis. Kodėl būtent ši?
Vaikas su ASS dažnai sunkiai valdo stiprias emocijas — tiek džiaugsmą, tiek pyktį, nusivylimą ar nerimą. Jis gali greitai reaguoti impulsyviai: palikti klasę, atsisakyti veiklos.
Man didžiausią iššūkį kelia elgesio kontrolės ir emocijų reguliavimo sritis.Kodėl būtent ši sritis?
Vaikui sunku :
Atpažinti savo emocijas.
Tinkamai jas išreikšti.
Valdyti impulsyvų elgesį.
Išlaikyti dėmesį, kai kažkas erzina ar keičiasi aplinkoje.
Dėl to, nes net ir gerai suplanuota veikla kartais nutrūksta dėl spontaniškų emocinių protrūkių, vaikas gali staiga išeiti iš veiklos, pykti, verkti, atsisakyti tęsti užduotį. Sunkiausia būna, kai vienu metu klasėje yra keli jautrūs vaikai — tuomet reikia labai greitai reaguoti, raminti, nukreipti dėmesį, kartais keisti veiklos eigą.
Manau, kad skirtingose situacijose visos vykdomųjų funkcijų sritys kelia iššūkių, nes autistiški vaikai patiria daug sunkumų.
Man didžiausias iššūkis — užduočių perjungimas. Kai reikia pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, kai kuriems vaikams tai sukelia stiprią įtampą. Kodėl?
Nes jis nenori nutraukti mėgstamos veiklos arba sunkiai prisitaiko prie naujos situacijos. Stengiuosi iš anksto įspėti, naudoti laikmačius, tačiau kartais vis tiek kyla aštrių reakcijų.
Iššūkių kelia impulsų kontrolė. Vaikas labai staigiai reaguoja į emocijas, garsus ar kitų veiksmus. Kodėl? Nes jiems sunku numatyti savo elgesio pasekmes arba susilaikyti nuo stiprios emocijos protrūkio. Nors taikome sensorines pauzes ir kvėpavimo pratimus, kartais reikia daug kantrybės ir kūrybiškų sprendimų.
Iššūkių kelia dėmesio išlaikymas. Ypač kai klasėje vyksta keli dalykai iš karto arba atsiranda netikėtų garsų ar žmonių.
Iššūkis — lankstus mąstymas. Kai tenka keisti veiklos eigą ar planą, vaikams su ASS dažnai kyla stiprus pasipriešinimas.
Iššūkių kelia impulsų kontrolė. Kai kurie vaikai labai spontaniški — jie gali netikėtai šaukti, palikti darbo vietą ar liesti kitus vaikus.
Emocijų valdymo sritis. Kai kurie vaikai su ASS greitai susijaudina, supyksta ar nusivilia, o išreikšti šiuos jausmus tinkamais būdais jiems sunku.
Kodėl? Nes emociniai protrūkiai dažnai kyla staiga ir netikėtai.
Man didžiausias iššūkis — lankstumo ugdymas keičiantis veiklos aplinkybėms. Vaikui su ASS dažnai sunku prisitaikyti prie nenumatytų situacijų ar pokyčių dienotvarkėje, o man iššūkis — kaip padėti jiems išmokti tai priimti ramiai.Kodėl? Nes kartais aplinkybės mokykloje pasikeičia staiga — atšaukiama veikla, atsiranda svečias ar pakeičiama klasės vieta. Net ir turėdamas paruoštas vizualines schemas ar alternatyvius planus, ne visada pavyksta išvengti vaiko nerimo, todėl nuolat ieškau naujų metodų šiai sričiai stiprinti.
Sudėtingiausia man — elgesio kontrolės sritis, ypač impulsyvių reakcijų valdymas. Dalis vaikų su ASS staiga reaguoja į dirgiklius (garsus, netikėtus pokyčius), o tai gali sukelti netikėtą elgesį — garsų šaukimą, bėgimą iš klasės, agresyvesnes reakcijas.
Didžiausią iššūkį man kelia emocijų valdymo sritis.Nes net ir gerai suplanuotoje, struktūruotoje dienotvarkėje gali atsirasti netikėtų situacijų, kurios stipriai paveikia ASS vaiko emocinę būklę.
Didžiausią iššūkį man kelia emocijų valdymo sritis. Kodėl? Nes net ir gerai suplanuotoje, struktūruotoje dienotvarkėje gali atsirasti netikėtų situacijų, kurios stipriai paveikia ASS vaiko emocinę būklę, ir vaikui ypač sunku greitai nusiraminti ar suprasti, kas vyksta jų viduje. ASS vaikas dažnai stipriai reaguoja į mažus, kitam vaikui nereikšmingus pokyčius — pavyzdžiui, pasikeitė mokytoja, pasigedo mėgstamo daikto ar kažkas neįvyko taip, kaip buvo suplanuota.
Jam sunku išreikšti savo emocijas žodžiais, todėl neretai emocijos išreiškiamos per elgesį: verkimą, užsisklendimą, stipresnius impulsyvius veiksmus ar atsisakymą dalyvauti veikloje.
Jo emocinis jautrumas ir reagavimo būdai labai skirtingi, tad neretai reikia akimirksniu taikyti individualų emocijų valdymo būdą - sensorinis kampelis.
Dėmesys bei planavimas ir organizavimas. Sunku sudėlioti veiksmų seką, prisiminti, ką reikia padaryti pirmiausia, o ką paskui. Be aiškių, žingsnis po žingsnio instrukcijų vaikai gali pasimesti, praleisti veiksmus ar užsiimti nebūtinais dalykais.
Įgūdžių stiprinimas
Savęs pažinimo.
Emocijų valdymas. ASS vaikui sudėtinga suprasti ir tinkamai išreikšti savo emocijas. Net nedidelis nusivylimas perrauga į didelį verksmą.
Inhibicija (gebėjimas sulaikyti impulsus ir susivaldyti). Dalis ASS vaikų sunkiai susivaldo užsidegę dėl idėjos ar patirdami emocinį diskomfortą. Jie gali greitai pasakyti ar padaryti tai, ką galbūt reikėtų sulaikyti. Tai gali būti tiek staigus įsikišimas pamokoje, tiek stipri emocinė reakcija į smulkius pokyčius.
Dėmesio lankstumas (gebėjimas perjungti dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos).
ASS vaikui dažnai sunku pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, ypač jei jis labai įsigilinęs į savo mėgstamą veiklą. Staigūs perėjimai kelia stresą, gali sukelti nerimą ar net elgesio protrūkius.
Iššūkis — perėjimai tarp veiklų, planavimas, dėmesio lankstumas.
Sunkiausia naudoti atmintį. Daug ką mokinys pamiršta, negeba pilnai jos naudoti.
Kalbant apie autizmą turinčius vaikus, man iššūkį kelia emocinis reguliavimas ir lankstumas. Tai dažnai būna sudėtinga, nes autizmo turintys vaikai gali turėti sunkumų reaguojant į pokyčius ir gali pasireikšti dideliais emociniais svyravimais, kai susiduria su netikėtais ar neplanuotais įvykiais.
Sunkiai sekasi su planavimu. Visos planavimo sritys mums sunkiai sekasi. Vaikas nuolat nežino kurią užduotį daryti, neatskiria kuri reikalinga, pradeda nuo galo. Susimaišo ką daryti. O ties skambučių supyksta, kad nespeja
Lankstumas ir prisitaikymas prie pokyčių bei greito sprendimo atradimas, nes man reikia iš anksto pasiruošti, susiplanuoti, - taip lengviau ir ramiau dirbu.
Veiksmų, prioritetų inicijavimas ir nustatymas, nes
sunku ugdytinį motyvuoti, dažnai keičiasi sritis kuriuos jį domina,nėra pastovumo, neaišku kas motyvuoja/galėtų paskatiniti jį.
Vienas iš didžiausių iššūkių man yra užduočių planavimas ir organizavimas, ypač kai reikia apdoroti kelias užduotis vienu metu arba kai darbas reikalauja sudėtingesnio laiko valdymo.
Emocinis reguliavimas, ypač kai susiduriu su sudėtingomis ar netikėtomis situacijomis, kurios sukelia stresą ar nerimą. Kartais sunku išlaikyti ramybę ir objektyvumą, kai jaučiu stiprias emocijas.
Man asmeniškai daugiausiai iššūkių kelia lankstus mąstymas (kognityvinis lankstumas). Autistiškiems vaikams dažnai sunku prisitaikyti prie pokyčių, pereiti nuo vienos veiklos prie kitos arba keisti užduoties atlikimo strategiją, kai pradinė strategija neveikia.
Šie sunkumai dažnai pasireiškia situacijose, kai pasikeičia klasės dienotvarkė ar veiklos eiga – tuomet vaikas gali patirti didelį stresą, pasipriešinti arba atsitraukti nuo veiklos. Taip pat pastebiu, kad lankstumo trūkumas apsunkina bendradarbiavimą grupėje, nes vaikui gali būti sunku priimti kitų idėjas ar keisti savo planą.
Sunkiausia sekas darbinė atmintis. Taip greit pamirštam. Būna net parnenest daiktus reikia. Bet taip sunkiaudoah
Savęs pažinimas. Nelieka tam laiko.
Iššūkių kelia emocijų valdymas, ypač kai vaikas reaguoja netikėtai ar stipriai. Tokiose situacijose svarbu išlikti ramiam, ieškoti tinkamiausių būdų nuraminti vaiką ir palaikyti jo saugumą.
Savikontrolės, verbalinė komunikacija.
Sunkiausia kaip ir minėjau , vaikams turėti motyvacijos, taip pat sunku nustatyti prioritetus gyvenime. Dabar svarbiausia pažaisti. Norisi socialinio bendravimo, bet pamiršta,kad svarbiausia yra mokytis. Gali papasakoti apie žaidimo išvaizdą, bet apie gamtos peizažą žodžių pritrūksta.
Organizaciniai dalykai
Gebėjimas spręsti problemas iš karto, nes reikia apgalvoti situacijas, įvertinti skirtingus sprendimo būdus.
Vaikas nenori daryti kad nuobodu
.
Emocijos
Nemokėjimas daryti tai kas užduota
Sunkiausia užduotis yra vaikui padėti suprasti visą pamokos struktūra. Nemokam padaryti kelias užduotis per 45min
Visi
Mokomas vaikas visur silpnas
Laiko planavimas
Veiklos planavimas, nes vaikas sunkiai susidelioja tai, kas jam atrodo sunku. Nemoka susiruošti pamokai, nemoka per pamoka padaryti visų dviejų užduotėliu.
Savikontrolė, nes vaikai yra nenuspėjami
Aiški struktūra ir rutina. Vaikai su autizmu dažnai geriau jaučiasi, kai jų diena yra aiškiai suplanuota ir struktūrizuota. Aš galiu padėti sudaryti aiškią mokymosi programą, kad vaikai žinotų, kas laukia kiekvieną dieną.
Kalbos sutrikimai, nes tai įvairiose situacijose sukelia bendravimo sunkumų.
Laiko planavimas. Retai būna padaręs to ko prašoma
Pasakojimas, nes mažai kalba, kalba nesuprantama
Savireguliacija
Racionalus mąstymas. Vaikas pats nemąsto, nesudaro ryšių tarp priežasčių ir pasekmių, negali logiškai protauti ir išreikšti to žodžiu ar kitu būdu
Lankstumas, gebėjimas prisitaikyti prie situacijos, nes neveikia išankstinis planavimas.
Laiko planavimas. Nepažįstame laiko, nežinome, kada reikia pradėti, kada sustoti.
Laiko planavimas. Vaikas nesugeba padaryti laiku visų užduočių. Dažniausiai nesupranta laiko ribų..