Pedagogų apklausa: 4 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodynas ir jo turtinimas

Gerbiami pedagogai,

Esu VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO V kurso studentė. Atlieku tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti 4 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyną ir jo turtinimo galimybes. Anketa skirta pedagogams, dirbantiems su 4 metų dvikalbiais vaikais. Anketa yra anoniminė, nei vardo, nei pavardės nurodyti nereikia. Jūsų nuomonė man labai svarbi.

Dėkoju už bendradarbiavimą.

Jelena Moroz

1. Jūsų kvalifikacija:

2. Jūsų darbo patirtis:

3. Kiek dvikalbių vaikų lanko jūsų grupę?

4. Keliomis kalbomis jūsų grupėje vyksta ugdymas?

5. Kokiomis kalbomis vaikai kalba jūsų grupėje?

Kitas variantas

  1. ispanų, kiniečių, japonų, vokiečių,
  2. kinų, arabų ir čigonų
  3. Lietuvių kalbos mokosi
  4. Vokieciu
  5. Romų, tadžikų, čečėnų

6. Kaip galėtumėte vertinti savo grupėje esančių dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyną?

Pasirinktus šešto klausimo atsakymus prašom komentuoti

  1. Vaikai iš dalies supranta lietuvių kalbą, moka pagrindinius žodžius
  2. Lyginant su gimtosios kalbos žiniomis,vaikai prastai moka lietuvių kalbą
  3. Vaikai gan gerai kalba lietuviškai
  4. Vaikas supranta tik tam tikrus žodžius
  5. sąlyginai gerai kalba lietuviškai, nežindamas žodžio prideda lietuvišką galūnę
  6. Tarpusavyje grupėje vaikai bendrauja rusiškai, kai reikia kalbėti lietuviškai, jiems stinga žodzių lietuvių kalba
  7. Vaikui trūksta lietuvių kalbos žodį, o tada įterpia lenkiškus ar rusiškus žodžius
  8. Kai kuriuos žodžius ar sakinius tenka versti
  9. labai gerai moka japonų
  10. Mergaitė gyveno užsienyje, pirmi metai lietuvoje. Ji sparčiai mokosi, bet kolkas pasiekimai yra prasti
…Daugiau…

7. Kokių lietuvių kalbos žodžių dažniausiai stinga jūsų grupės dvikalbiams vaikams? Pakomentuokite, pateikite pavyzdžių.

  1. Vaikams stinga būdvardžių bei veiksmažodžių, vaikams sunkumus kelia žodžiai "gerti, šokti, didelis, mažas".
  2. pagrindinių žodžių, pvz., nesugėba įvardyti grupėje esančių daiktų - baldų, žaislų, piešimo priemonių ir t.t.
  3. būdvardžių, pvz.vaikas vartoja gimtosios kalbos būdvardį, pvz. "einam pastatysim bolšoi ..."
  4. daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių, Pvz, naminių gyvūnų pavadinimai, profesijos, ką veikia gyvūnai.
  5. daiktavardžių, būdvardzių, jų derinių, pvz.vaikas rodo žirkles - sako "nožnicas"
  6. stinga būdvardžių ir daiktavardžių, prie gimtosios kalbos žodzių prideda lietuviškas galūnes. pvz. rukavičkas, krasivas, zelonas.
  7. Sunkiai derina veiksmažodžius su daiktavardžiais.,daiktavardžius su būdvardžiais. Ne visi vaikai suvokia žodžio prasmę, žino ką jis reiškia...
  8. Mažiau girdimų žodžių, kurie galbūt nekartojami kasdien.
  9. Vaikai mažai girdi lietuvių kalbą.
  10. keiksmažodžių
…Daugiau…

8. Dėl kokių priežasčių dvikalbiai vaikai dažniausiai nesupranta daugumos jiems sakomų lietuvių kalbos žodžių? Pakomentuokite, pateikite pavyzdžių

  1. Galimai lietuvių kalba yra jiems per sudėtinga, šeimoje kalba kitomis kalbomis, dažniausiai žiūri televiziją kitomis kalbomis.
  2. Kilę iš kitakalbių šeimų, jų aplinka - nelietuviška.
  3. Vaiko aplinkoje vartojama išimtinai rusų kalba, pvz. visi giminaičia kalba tik rusiškai.
  4. Šeimoje tėvai kalba mišriai, į "lietuvių" grupę vaikas dažniausiai patenka nuo 3 metų i būdamas 4 metų jo žodynas skurdokas.
  5. šeimoje nekalba lietuviškai, pvz. mama jau rūbinėje su vaiku kalba rusiškai.
  6. šeimoje lietuviškai nebendrauja, kai vaikas išgirsta iš mokytojo naują žodį, vaikas pasimeta.Vaikams pasiūlytas žaidimas - "sugalvok žaidimo tęsinį" - vaikas nežino, kas yra "tęsinys".
  7. Nereikia maišyti kalbas, kai vaikai girdi taip:vienas sakinys viena kalba, kitas-kita. Šeimose negirdi lietuvių kalbos., darželį viena arba dvi dienas per savaitę.
  8. Dėl to, kad aplinkoje kalbama keliomis kalbomis.
  9. Nes tėvai kalba namuose rusų kalba
  10. nes jie kažkokie gėjai
…Daugiau…

9. Kokius dažniausiai naudojate dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyno turtinimo metodus? Pakomentuokite, pateikite pavyzdžių.

  1. Kiekvieną vaiko žodį, išsakytą rusiškai, taisau į lietuvių.
  2. Vaidmeniniai žaidimai, pvz. trumpos pasakos, "Trys paršiukai".
  3. Konkrečių metodų nenaudoju.
  4. Metodai, susiję su vaizdine medžiaga, pvz.,filmukai, eileraščiai.
  5. stalo žaidimai, pvz."Loto - Kas- aš"
  6. žaidimai su vaikais, knygėlių skaitimas, kūrinėlių klausimas. pvz, žaidimas "Telefonas" - vaikas turi pakartoti kitų vaikų išsakytus sakinius. Šis žaidimas veiksmingas su judesiais.
  7. Su vaikais žaidžiami žaidimai, dainuojamos dainelės,deklamuojami eilėrašti, kurie yra lengvai įsimenami, padeda įsidėmėti naujus žodžius..Naudoju išplėtimo, patikslinimo metodą- išklausau vaiką ir taisyklingai pasakau vaiko žodžius , sakinius, kad vaikas įsidėmėtų taisyklingas frazės.
  8. Pasakau lietuviškai. Jei matau, kad nesupranta- išverčiu į antrą jiems suprantamą kalbą ir vėl tą pati pakartoju lietuviškai.
  9. Filmukai, žaidimai
  10. tokius
…Daugiau…

10. Gal galite išvardinti efektingiausias dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyno turtinimo priemones? Pateiktus pavyzdžius pakomentuokite.

  1. Nesudėtingos pasakos vaikams, pvz. "Jonukas ir Gretutė".
  2. Paveikslėliai, pirštinė-lėlė.
  3. Geriausiai mokosi žaisdamas su kitais vaikais, lietuvių kalbos nešiotojais, t.y. kasdienio žaidimo metu.
  4. Pasakų skaitymas individualiai, pvz. "Zuikis puikis"
  5. Individualus žaidimas, užsiėmimas, pvz."Parduotuvė"
  6. Edukacinių filmukų peržiūra, pvz. "Kakė makė".Pageidautina, kad mokytojas išverstų dalį filmuko į vaiko gimtąją kalbą.
  7. Mokomoji medžiaga reikia pateikti įdomia, nuotaikinga forma. Bendravimas su vaikų ugdymo procese, dar žodyną gali padėti plėtoti animaciniai filmukai, edukaciniai žaidimai, galimybė susieti vaizdą su žodžiu ir garsu. Mokantis pasitelkiami įvairūs pojūčiai,saugi mokymosi aplinka.
  8. Dainelės, eilėraščiai.
  9. Žaidžiant vaidmeininius zaidimus
  10. nežinau
…Daugiau…

11. Kokios veiklos labiausiai inicijuoja keturmečių dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyno plėtimą? Pakomentuokite, pateikite pavyzdžių.

  1. Žaidimai su bendraamžiais, žaidimai su paveiksleliais. Į žaidmus įtraukiami vaikai, kurie kalba tik lietuviškai ir su dvikalbiais bendrauja tik lietuvių kalba.
  2. Veiklos su judesiais, taip pat muzikinės veiklos, pvz. "Du gaideliai", gimnastika.
  3. Veiklos, kurias mokytojas parengė visai grupei, pvz."Ryto ratas, "Teatras", muzikinės ir sportinės veiklos.
  4. žodžių kartojimas, pvz.,rodydama filmukus vaikams, mokytoja akcentuoja naujus žodžius ir prašo pakartoti - "Raudonkepuraitė", "Medžiotojas".
  5. Dainavimas su judesiais, žaidimai su bendraamžiais lietuviais, pvz."Mažas voriukas"
  6. žaidimai su judėsiais, pvz. "Du šimtakojai"
  7. Mokymasis tūri vykti žaidimo forma:žaidimai,eilėraštukai, dainelės.
  8. Dainelių su judesiais mokymasis.
  9. Žaidimai, logopedes užsiėmimai
  10. nežinau
…Daugiau…

12. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate turtindamos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyną. Prašom pakomentuoti, pateikti pavyzdžių.

  1. Mokytoja stokoja žinių apie dvikalbių vaikų ugdymą, mokytoja nežino, koks bendravimas yra priimtinas, ar tik lietuviškai, ar vaiko gimtąja kalba.
  2. Darželyje nėra parengta dvikalbių vaikų ugdymo metodika, nėra programos ir ugdymo modelių.
  3. Darželyje nėra logopedo, toks veikas specialisto pagalbos.
  4. Laiko stoka, pedagogas turi suteikti laiko visiems vaikams ir kartais laiko nepakanka.
  5. Pedagogas nesupranta vaiko gimtosios kalbos, pvz. vaikas šeimoje kalba lenkiškai, o mokytoja šios kalbos nemoka
  6. Vaikas grupėje su kitais vaikais kalba rusiškai, dėl to ugdymo procesas lėtesnis. Pvz, mokytoja reikalauja bendrauti lietuviškai, tačiau vaikas pasirenka jam labiau žinomą kalbą
  7. Grupe lanko įvairaus amžiaus vaikai nuo 2,5 iki 5 metų vaikai... Yra vaikų kurie dar mokosi kalbėti, arba kalba savo suprantama tik šeimos nariams kalba, dažnai šeimoje tėvai kalba skirtingomis kalbomis, patys painioja žodžius, vaikas Nesupranta, nustoja kalbėti. Dar tėvai dažnai pasodina vaiką prie televizoriaus ir su juo ne bendrauja, vaikas įdėmiai klausosi užčiaupęs burnytę, nejuda jo lūpos ir liežuvis, nedirba jo artikūliacinis aparatas o tuo pačiu metu nestimuliuojami ir kalbos centrai. Dėl to nukenčia ne tik vaikų kalbą, bet ir vaizduotė, gebėjimas vaizdžiai reikšti savo mintis. Negalėdamas pasakyti, išreikšti savo mintys , laisvai bendrauti – vaikas jaučiasi nesaugiai ypač kitoje aplinkoje(darželyje). Mokyti vaiką kitos kalbos, kai dar nekalba savo gimtąją, neįmanoma.
  8. Ne nori kartoti lietuviškai.
  9. Dažnai reikalingi logopedes patarimai
  10. nežinau
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą