Pedagogų apklausa: 4 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodynas ir jo turtinimas

Pasirinktus šešto klausimo atsakymus prašom komentuoti

  1. Vaikai iš dalies supranta lietuvių kalbą, moka pagrindinius žodžius
  2. Lyginant su gimtosios kalbos žiniomis,vaikai prastai moka lietuvių kalbą
  3. Vaikai gan gerai kalba lietuviškai
  4. Vaikas supranta tik tam tikrus žodžius
  5. sąlyginai gerai kalba lietuviškai, nežindamas žodžio prideda lietuvišką galūnę
  6. Tarpusavyje grupėje vaikai bendrauja rusiškai, kai reikia kalbėti lietuviškai, jiems stinga žodzių lietuvių kalba
  7. Vaikui trūksta lietuvių kalbos žodį, o tada įterpia lenkiškus ar rusiškus žodžius
  8. Kai kuriuos žodžius ar sakinius tenka versti
  9. labai gerai moka japonų
  10. Mergaitė gyveno užsienyje, pirmi metai lietuvoje. Ji sparčiai mokosi, bet kolkas pasiekimai yra prasti
  11. Žino daug lietuviškų žodžių
  12. Geba atsakyti į klausimus ir bendrauti lietuviškai. Mažiau integruoja į savo kalbą rusiškus žodžius bendraujant grupėje su kitais vaikais. Bendraudami rusakalbiai tarpusavyje kalba rusiškai.
  13. Vaikas geba susibendrauti su kitais vaikais ir suaugusieji gali suprasti, ką vaikas nori pasakyti
  14. skaito ir rašo
  15. vaikams labai sunku išreikštis
  16. Kadangi mokykla yra angliakalbe, nemazai turima vaiku is miksuotu siemu, todel gimtoji- lietuviu kalba daznai buna patenkinama
  17. žiauriai gerai šneka
  18. Mažai žino žodžiu
  19. Labai daug kokiu zodziu nemoka
  20. Visi, išskyrus vieną vaiką grupėje laisvai ir aiškiai šneka lietuvių kalba.
  21. dfg
  22. Vaikai ka tik pradėjo mokitis lietuvių kalbos
  23. jei tėvai padėda
  24. Todėl, kad kitų tautų vaikai atėję iš namų į lietuvių grupės vysiškai jos nemokėdami
  25. Todel kad lenku grupe.
  26. Gerai kalba lietuviškai,turi akcentą
  27. Šeimoje su vaiku kalba jiems gimtoji kalba daželyje lietuvių kalba, vaiko nesupranta kiti vaikai.
  28. Maži vaija
  29. Vaikai neturi bendravimo patirties.
  30. Grupė ugdoma lenkų kalba.
  31. Naudoja abiejų kalbų žodžius, skurdus žodynas
  32. Dirbu lituanistineje mokykloje uzsienyje.
  33. Namuose kalbama lietuvių ir rusų kalbomis, skaito lietuvių kalba knygeles, todėl žodynas pakankamas
  34. Mergaitės suformuluoja nesudėtingus sakinius, moka lietuviškai išreikšti savo mintis, susikalba su savo bendraamžiais ir auklėtoja.
  35. Kalbames maisytai
  36. Sunkiai dar kalba, gal todėl, kad sunku jam, sarmatinasi arba nedrysta
  37. Reikia bendrauti
  38. Lietuvių, sugrįžusių iš emigracijos UK, rodo ir sako angliškai, bet noriai pakartoja pedagogo žodžius lietuviškai, nors nelabai tiksliai ir aiškiai. Tačiau jie labai stengiasi kalbėti lietuviškai.
  39. Žodinas skurdus. Vaikų kalbos raida stsilieka. Vaiksi nedrąsus.
  40. Geras, nes geba kalbėti. Jaučiasi akcentas, kartais sunkiau raiškiai sako mintis.
  41. Vaikai neranda tinkamų žodžių
  42. Vaikas viską supranta, bet ne visada atsako lietuviškai
  43. Vaikai gana gerai pasakoja, "nešokinėja" nuo temos, pasakojimas rišlus, vaikai supranta ir taiko sudėtingesnius žodžius
  44. Kalba suprantamai, bet žino mažai žodžių ir moka apsakyti tik tai kas svarbiausia
  45. Dažnai vaikas supranta klausimą ir į jį atsako
  46. Vaikas yra 2m. 10 mėn. Pilnai dar nekalbantis
  47. Vaikų kalbos lygis labai skirtingas, vieni kalba geriau, kitų kalba skurdi ir vaikų amžius nevienodas sunkų vertinti.u
  48. Nedrąsus vaikas
  49. Namuose kalba su tėvais savo gimta kalba, mokosi lietuvių kalbą tik grupeje
  50. Žodinas pakankamas, ugdytiniai bendrauja tarpusavyje, viską supranta.
  51. Nemoka lietuvių kalbos, kadangi namuose kalba rusiškai arba lenkiškai
  52. Mazai kalba lietuviskai,prideda galunes
  53. Vaikai supranta bei bendrom jėgom geba atsakyti.
  54. Dauguma vaikų nemoka lietuvių kalbos.
  55. Per pamokas visi vaikai pakankamą gerai kalba.
  56. Tevai kalba dviem kalbom
  57. Yra vaikų kurie visai nemoka kalbėti lietuviškai.
  58. Netaisiklingai tariami zodziai. Nesudarinti linksniai sakinyje
  59. Vaikai girdi lietuvių kalbą, gali pakartot tik pavienius žodžius.
  60. Vaikai iš lenkiškai kalbančių šeimų.
  61. Ugdymas vyksta lietuvių kalba, dvikalbių vaikų žodynas yra skurdus. Jiems yra sunku dalyvauti veikloje, kuri vyksta valstybine kalba.
  62. Vaikų gimtosios kalbos rusų, lenkų. Šeimose nekalbama lietuvių kalba
  63. Jaučiamas kalbos barjeras
  64. Labai prastai kalba
  65. Nors viskas prikrauso nuo vaiko.
  66. Suprantamai išsako savo norus, mintis.
  67. Savo kalboje vartoja tik keletą lietuviškų žodžių.
  68. vieniems lengviau kitiems sunkiau
  69. Nežino daiktų veiksmų ypatybių pavadinimu kalbos išraiška minimali sunku suprasti vaiko kalba negeba pasakoti išreikšti savo poreikių sutikęs bendravimas su bendraamžiais
  70. Žodynas skurdus, nes lietuvių kalbą vaikao naudoja tik ugdymo įstogoje. Šeimoje yra kalbama užsienio kalba, todėl progresas vyksta lėtai.
  71. Maišo giminių galūnes, nukanda žodžio galą, naudoja labiau bendrinius pavadinimus pvz medžiams, daržovėms
  72. Labai dažnai vaikai tarpusavy bendrauja rusiškai (tiek iš lietuviškų šeimų, tiek iš lenkiškų šeimų).
  73. Vaikai žino pagrindinius žodžius, bet kartais įterpia rusiškus žodžius.