Scenos meno atlikėjų sceninio nerimo ir baimės atsiradimo veiksniai
Parašykite, kokius metodus žinote ir naudojate sceniniam nerimui sumažinti. Kokie Jūsų atliekami ritualai prieš išeinant į sceną? Jūsų mintys ir pastabos.
Ramybe aplinkui ir buvimas su savimi. Zinojimas, kodel eini i scena ir ka tuo nori pasakyti.
Stiklinė vandens, ledinukas/saldainis, rankų masažas, cigaretė
Kvepavimas,vaikščiojimas pirmyn-atgal,žinau žmones kurie stovi ant galvos,kiti kitus nervina prieš spektaklį,taip patys pasikraudami energijos ir nuraminantis savo nervą.
Prieš išeinant į sceną visada persižegnoju.Visada jaudinuosi tik prieš išeinant į sceną,žengus pirmą žingsnį jaudulys dingsta,patenki tarsi i kažkokia būseną,kurioje esi su savo vadmeniu,muzika,istorija.Keista,bet pradejus šokti jaudulys dingsta.
Psichologinė savikontrolė. Stengiuosi negalvoti apie būsimo pasirodymo svarbą. Sąmoningai atsiriboju nuo būsimų rezultatų ir tiesiog įtikinu save, kad einu dirbti, ir turiu savo darbą atlikti kuo puikiausiai. Atlieku muziką ne sau, o žiūrovams. Turiu teikti jiems džiaugsmą, nes jie, ateidami į koncertą už tai mokėjo pinigus. Turiu pateisinti jų lūkesčius.
Prieš išeinant į sceną, visada pažvelgiu pro langą, pasigrožiu tuo, ką matau - dangumi, ar miesto panorama, ar langus plaunančiu lietumi - žiūrėjimas į gamtą mane nuramina, suteikia papildomų jėgų.
Na didziausiam nerimui sumazinti pris svarbu solini koncerta yra vaistai mazinantys adrenalino issiskyrima i krauja,bet cia jau krastutinis atvejis.Labai padeda vidinis nusiteikimas,buvimas vienatveje,susitelkimas i kurini,o ne i tai,kad taves klausomasi.Dar man labai svarbu biti pailsejusiai,issimiegojusiai,nepersivalgiusiai ir techniskai pasiruosusiai,tada ir nervinuosi mazai.
Psichologinis nusiteikimas, teigiamos mintys, tam tikra manksta, gilesnis kvepavimas.
Prieš einant į sceną reikia labai daug galvoti apie būsimą aplinką, galimus klausytojus. Kaip atrodysi, ką darysi, kokios mintys suksis galvoje. Taip išvengi netikėtumo ir šoko scenoje.
Megstu buti viena,labai svarbus suikaupimas ir demesys i tai,ka atliksiu scenoje.Ritualu kaip ir nera svarbiausia giliai kvepuoti ir tiketi savimi.
Koncerto diena maksimalus susikaupimas nuo pacio ryto. Perdaug nebendrauju su zmonemis, stengiuosi apmastyti visa programa, mintyse viska pergroti. Ryte svarbu gerai issimiegoti, pet ne persimiegoti. Jokiu kavu, ar redbuliu, nes nuo ju dreba rankos, ir tabaluoja sirdele. Isvakarese guledama lovoje viska atlieka is natu, apgalvodama visus niuansus. Pries pat iseidama i scena kur nors sau ignybiu, nes ta sekunde skausmas uzmusa baime. O pradejus atlikima baime juntama pirmas kelias minutes ar pirmaji kurini, o tada lieka tik maksimalus susikaupimas, ir megavimasis tuo, ka darai...