Scenos meno atlikėjų sceninio nerimo ir baimės atsiradimo veiksniai

Yra vaistu, mazinanciu baime. labai veiksmingi.

Susikaupimas. Gilus kvėpavimas!!! Svarbu nepradėti groti, kol nesijauti visiškai komfortabiliai scenoje.

Stengiuosi kuo daugiau galvoti apie muzika, nukreipti mintis i skambejima, bet ne i techniskai sudetingas vietas. Giliai kvepuoju, vieno ikvepimo ir iskvepimo metu stengiuosi nuvyti pasalines mintis (apie tai, kas sedi salej ir pan.)

Tabletyte rydavau studiju metais,kad normaliai dirbtu galva,nes be jos net gerai paruostoje programoje budavo atsitiktinumu "lygioje vietoje".Siaip tiksliai nezinau nuo ko priklauso jaudulys..Kartais "chalturnoje" ,nepadarytoje programoje visai ramiai jauciuosi,kartais su dar 12 kolegu ant scenos ir su seniai zinomna programa vistierk rankos dreba..baigus studijas tablete rijau tik viena karta,kuomet kolegai reikejo gelbeti egzamine LMTA,vel ta sale,vel profesura...tai matyt jau psichologija.O kita karta buvo labai netiketa baime uzejus jau isejus ant scenos...Nors pries tai nuotaika buvo puiki,jookio jaudulio..o tik susedom su kvartetu ir oplia..jauciu...drebato..:):)na vat ir zinok kad geras..Bet as matyt busiu is tu,kur jaudinasi labiausiai ant scenos.ne pries ja,ne visa diena,o tik isejus pries publika:) aciu

nereikia atlikineti jokiu ypatingu ritualu pries einant is scena,kuo labiau sureiksmini ta ivyki,tuo daugiau baimes ir nerimo atsiranda (bent jau man).zinoma, pries svarbesnius pasirodymus (konkursus, dideles scenas ir pan.) stengiuosi buti gerai pailsejusi,ta diena atidedu kitus darbus. pasirodymo metu pagrindinis dalykas,padedantis isvengti baimes protrukiu ir pan, yra pasinerimas i tai ka tuo metu darai kiek imanona labiau, pamirsimas visko, kas darosi aplinkui, gyvneti ta minutetik tuo " apie ka groji".

Labai neissiplesiu. Manau, jei zinai ka nori "pasakyti", del ko eini i scena, ka ten turi "nuveikti" ir kokiom priemonem sieksi visa tai igyvendinti - tai savaime demesi nukreipi nuo baimes i konkreciu sau iskeltu uzdaviniu igyvendinima. Tik svarbu visa tai daryti labai samoningai suvokiant. O neperdetas jaudulys scenoje normalus ir netgi butinas dalykas. Turiu ir gilesniu pamastymu, bet ju nesurasysi...;)

Pagrindinis darbas su savimi - dvasinis/psichologinis. Tikslingai permąstau prioretus ir tikslus,t.y.ko siekiu atlikdama muziką viešai. Tuo tarpu, fiziškai, šiek tiek izoliuojuosi nuo žmonių ir kitų dirgiklių. Dėmesį nukreipiu i pilvo pačią apačią, siekdama ją išlaikyti atpalaiduotą (mano pastebėjimais, pilvo apatinė dalis visuomet įsiveržia, esant nors menkiausiam jauduliui. Ir, tuo pačiu, pastebėjau, kad tą jaudulį galimą sumažinti pilnai atpalaidavus visus pilvo raumenis)

gilus kvepavimas...

giliai kvepuoti (bendrai, bet kokie kvepavimo pratimai padeda nuraminti ir kuna ir siela), paskaityti kokios laaaabai grazios poezijos - ikvepia! Ir galvoti apie tai, kad nori pasidalint su publika kazkuo labai graziu ir prasmingu - tada visai nebesvarbus tampa publikos kiekis, issilavinimas ar ju itaka tavo gyvenime.

Kvepavimo pratimai. Buvimas vienai, be natu ir grojimo, tiesiog medituoti. Pop - rock muzikos garsus klausymas :)