14. Jei turėtumėte galimybę, ką keistumėte nuotolinio mokymo organizavime, kad studijos pateisintų Jūsų lūkesčius, motyvuotų, padėtų jaustis saugiai ir patogiai?
Neutriu nouomonės
Grupines paskaitas, daugiau nei 5 asmenims, daryčiau nuotoliniu.
.
Išlaukčiau kol situacija būtų visiškai pasitaisiusi ir tik tada atidaryčiau akademiją. Nes dabar tik kelia sumaištį.
Didinčiau dėstytojų pasiekiamumą, kai reikia pagalbos, siekčiau sukurti kuo mažiau įtemptą ir draugišką atmosferą paskaitų metu, kuo geriau stengčiausi išaiškinti temas (jų įsisavinimas nuotolyje visai kitoks nei gyvoje situacijoje), arba, jei to padaryti nepavyksta, atsiųsčiau gerus šaltinius, iš kurių būtų galima tą informaciją sužinoti.
Daryti įdomesnes paskaitas, nepasakoti dėstomąja medžiagą nuobodžiai, "pajungti" truputį humoro jausmą
Nemanau, kad kažką keisčiau
Ištikrųjų jaučiu daugiau streso žinant, kad reikės grįžt į kontaktinį mokymą. Pvz., mano situacijoje turėsiu per 3 mėnėsius paruošti su intrumentine grupe muzikinę baigiamojo egzamino programą (tai, ką jau turėjau ruošti pusę metų (bet dėl epidemiologinės situacijos to daryti negalėjau)). Tas pats laukia ir ansamblio muzikinės programos. Dėstytojai tikriausiai į tai nei kiek neatsižvelgs. Taip pat mano tėvai rizikos zonoje, mano senelė mirė nuo Covid. Nenoriu rizikuoti ir aplinkinių sveikata. Šiuo metu yra noras tik kuo greičiau baigt. Palikčiau nuotolinį mokymą iki pat semestro galo.
Nekontaktinis mokymas kelia problemų renkantis optimalų laiką užsiiminėti specializacijos instrumentu, nes reikia rezervuoti klases, o galimi rezervacijos laikai ne visada yra patogūs, todėl dalį grupinių teorinių paskaitų būtų galima gauti įrašo forma tam, jog būtų užtikrintas kaip įmanoma didesnis lankstumas ir nekontaktinio mokymo metu, kai studentas aktyviai nedalyvauja paskaitoje, būtų galima išsirinkti patogų laiką paskaitai perklausyti.
Visas paskaitas ir pan. bandyti daryti kuo galima panašiau į realų susitikimą ir mokymąsi. Be įrašų siuntimų ir pan., kas asmeniškai man, kelia daugiausiai nervų.