LMTA studentų nuotolinio mokymo patirtys

14. Jei turėtumėte galimybę, ką keistumėte nuotolinio mokymo organizavime, kad studijos pateisintų Jūsų lūkesčius, motyvuotų, padėtų jaustis saugiai ir patogiai?

  1. Na,manau,kad teorinėms paskaitoms turime viską kas reikalinga,tad didesnių pokyčių nereikėtų. Turbūt didžiausią nepatogumą sukelia grojiminės paskaitos, dėstytojams sunku normaliai girdėti garsą,kartais atsiranda įvairūs trūkinėjimai, galbūt dėl instrumento labai žemų ar aukštų dažnių būna,kad garsas išvis neperduodamas...Tad belieka tik siųsti įrašą arba atsisveikinti ir laukti kol paskaitas galėsime turėti gyvai. Ansamblinio grojimo apskritai nėra. Tad turbūt ,kas labiausiai motyvuotų,tai tik grįžimas į auditorijas ir 'gyvą' darbą su dėstytojais...
  2. Manau, kad nuotolinio mokymosi išvengt tokioj situacijoj neįmanoma, todėl būtų labai šaunu, jeigu, sakykim, kartą į savaitę vyktų studentų savanoriškas susibūrimas per Zoom ar Microsoft Teams, kur būtų nebijoma dalintis mokymosi problemomis ir kartu ieškoma sprendimų. Šitaip, norėčiau tikėti, kiekvienas turėtų galimybę būti suprastas, atrasti kolegų su panašiomis problemomis ir gal taip nesijaustų nieks izoliuotas, netgi sėdėdamas namuose. O dar vienas dalykas, kurį reiktų stipriai skatinti grupinėse teorinėse paskaitose - vaizdo kamerų naudojimas. Manau, kad dėstytojai dėl to jaučiasi nepatogiai, neįprastai ir tai gali daryti įtaką dėstant paskaitą, nes įspūdis lyg niekas jų neklausytų, tarsi dirbtų be reikalo. Patys dėstytojai apie tai kalba. Manau studentus reiktų supažindint su dėstytojų psichologine būkle, jie lygiai tokie patys žmonės, išgyvenantys tas pačias problemas kaip ir studentai. Kartais atrodo, kad studentai pamiršta, jog jiems irgi reikia pailsėti ar galbūt netgi motyvuoti save dirbti tokiomis sąlygomis (čia yra subjektyvus spėjimas).
  3. Įrašinėčiau visas paskaitas, kad studentai galėtų atsisukti ir dar kartą išklausyti ko nesuprato, kadangi pats bendravimas nuotoliniu būdu vyksta nelabai sklandžiai dėl kartais kalbančių studentų vienu metu nesinori klausti klausimų
  4. Galbūt organizuočiau nuotolinius koncertus ar kažką panašaus, kad grojimas netaptų grojimu dėl egzaminų, kai nėra galimybių koncertuoti. Suteikčiau studentams sąlygas daryti geresnės kokybės įrašus Skatinčiau grupines užduotis, ypač teorinių dalykų, padėtų palaikyti ryšius su bendrakursiais, bent kažkoks idėjų apsikeitimas galėtų vykti.
  5. Idėjų kol kas neturiu
  6. Nežinau, bet perėjus į dalinį kontaktinį mokymąsi, labai palengvėtų, nes darbas su garsu įgautų visai kitą kokybę, kadangi neįmanoma visų subtilybių aptarti, išgirsti ir pamatyti per kompiuterio ekraną.
  7. Skatinti dėstytojus daugiau kalbėtis apie studentų savijautą, rūpintis, jei studentas kartais blogai jaučiasi, o ne krauti dar daugiau darbo ant viršaus, nes ,,nespėja".
  8. Nuotoliniu mokantis jaučiuosi daug saugiau ir psichologinė būsena smarkiai pagerėjo, tad keisti grupinėse paskaitose nenorėčiau nieko.
  9. Nežinau
  10. Tokiomis aplinkybėmis kažką keisti ir padaryti yra sunku. Vertinu tai, jog akademija suteikė progą studentams užsiimti saviruoša akademijos patalpose viso karantino metu, tai tikrai didelė pagalba. Tačiau, akademija taip pat galėtų operatyviau reaguoti į esamą situaciją ir sudaryti sąlygas kokybiškam mišraus/nuotolinio mokymosi procesui, pvz. - kiekvienuose rūmuose bent vienoje ar keliose auditorijose įrengti nuotolinio mokymosi auditorijos, kuriose stovėtų aukštos kokybės garso ir vaizdo aparatūra leidžianti vesti kokybiškas paskaitas. Jog dėstytojas nors karta per kelias savaites galėtų išgirsti kiek įmanoma arčiau realybės esantį studento garsą, o ne atsiliekančią nuo vaizdo ir mikrofono limitus permušinėjančuą mišrainę.