Apie autistiškų vaikučių integraciją bei spec įstaigų poreikį

Kadangi esame lanke iprasta darzeli, galiu pasakyti, kad musu vaikui integruotis sekesi gerai, taciau, esant dideliems spec. ugdymosi poreikiams, iprastame darzelyje tiesiog nebuvo kompetetingu specialistu galinciu tai daryti. Artejant priesmokyklinei grupei, nusprendeme persivesti i spec. darzeli. Taciau ir cia jauciame, kad ugdymui skiriama per mazai specialistu darbo valandu, kai kuriu reikalingu uzsiemimu kaip ergoterapija, tiesiog nera. Nesedime ir patys ranku sudeje, kadangi matome, kad valstybine istaiga negali suteikti to, ko reikia ir kiek reikia, samdomes privaciai dirbancius specialistus. Manau,pradziai bent jau is esmes turetu buti perziuretos tiek spec. ugdymo metodikos, tiek specialistu etatai, nes tiek, kiek kiekvienam vaikui dabar skiriama pvz. logopedo ar spec. pedagogo darbo valandu (minuciu:)) yra per mazai.

norime kad būtų yruošti toki ugdymo centrai,ruošiami specialistai,kad mūsų vaikams būtų lengviau integruotis visuomeneje..daugiau paramos tėvams!

Autistų grėsmingai daugėja, todėl manau, kad VISOS bendrojo lavinimo mokyklos turi būti pasiruošusios integracijai, o ne pavienės. Specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, padėjėjas per pamokas turi būti visose mokyklose NORMA, o ne išskirtiniai papildomi etatai. Dar manau, kad reikia mažinti klases, nes pirmokėliams mokytis perpildytose klasėse ir taip sunku. Turėtų visose mokyklose būti įrengti poilsio kambariai, kur autistai galėtų pasislėpti nuo visų ir pailsėti. Dar pastebėjau, kad kartais mokytojai į "spec. mokinius " žiūri pro pirštus, lyg jie negalėtų daryti pažangos, nesistengia jų mokyti, atseit tie mokiniai ir taip nieko neišmoks. Tai tokį požiūrį reikia bandyti keisti, nes autistai tikrai pajėgūs mokytis. Jie gali turėti bendravimo problemų - mokytojai turėtų nuteikti ir kitus mokinius, kad žiūrėtų atlaidžiau ir nepradėtų iš autisto dėl jo keistenybių tyčiotis. Ačiū ir linkiu sėkmės. Tikiuosi, kad pavyks ką nors pakeisti.

kadangi ypatingu , kaip mes mamos vadiname (autistukus) vaikučiu vis daugėja, manau reikėtu daugiau ištaigu, kurios butu labiau pritaikytos, autoturizmu sergantiems vaikams, ta ka mes gauname Vaiku raidos centre, tai tarsi teorinis , parodinis variantas, deja darželyje toli gražu, nei priemonių, nei pakankamai specialistu. Trūksta informacijos tiek is savo terapeuto, kuris sako, kad jis su autizmu nesusidures ir tik raidos centras gali padėti, tiek is spec. darzelio administracijos su tevais, daug maž atvedi, palieki, pasimi, niekas nepasako, nei ka ten tas vaikas veikia, nei ka tevams daryti, specialistu, kai ateinu pasimmti vaiko is darzelio jau nebuna, na matomai tiesiog reikia lysti i akis ir paciai visko reikalauti. Zmogus tik džiaugiesi, kad tavo vaikas priziuretas ir bijai ka paprieštarauti, nes tuomet visi tuoj nepatenkinti, atrodo, kad tik nepradedu keršyti per vaika. As atsiprasau, už klaidas, bet kaip jaučiuosi taip viska ir parasiau, labai tikiuosi, kad pageres situacija, bet ir patiems reikia stengtis.

Pirmiausia turi būti tam paruoštas mokytojas, kuris suprastų tokius vaikus. Taip pat mokytojo padėjėjas. Mano patirtis - tai susivienijusių visų pradinių klasių mokytojų rėkimas ant manęs, kad nemoku išauklėti savo vaiko, vėliau klasės mokytojos tėvų kurstymas prieš mane ir siūlymas vaiką atiduoti į internatą, kad aš pati pailsėčiau. :(

Siulyciau aukletojas ,mokytojas ir net gydytojus supazindinti ir apmokyti, kaip bendrauti,lavinti ir priimti ypatinga vaikuti,neisskirti jo is kitu...isaiskint ,kad tai ne liga,kad jis toks pats vaikutis kaip ir kiti,tik pasauli mato ir jaucia placiau,nei mums priimta ...uzklasiniu mokykleliu,bureliu,butent tokiems vaikuciams,nes paciai ne karta buvo atsakyta,kad vaikutis negali lankyti muzikos pamokeliu ar sokio pamoku del turimu elgesio ir raidos problemu..nors mano ypatingasis dievina muzika ir sokius....

Iš savo pozicijos kalbėdama, turiu pastebėti, kad didesnis poreikis yra ne spec. įstaigų, o nuorodų, gairių, metodikos, bendros informacijos, kaip lavinti ir mokyti vaikus turinčius lengvos formos autizmą: šiuo metu vienintelė metodika - lengvinti bendrojo lavinimo programą, tačiau esu 1000% procentų įsitikinusi, kad tai nėra teisingas pasirinkimas, nes pagrindinė problema, ne tame, kad vaikas nesugeba įsisavinti medžiagos, tiesiog jam reikalingas kitoks tos medžiagos pateikimas: labiau grafinis, vaizdinis, ne per šnekamąją kalbą, o per paveiksliukus. Turėtų būti sukurta tam tikras trumpas "naudotojo vadovas" kaip elgtis mokytojams (taip pat būtų labai vertingas ir tokių vaikų tėveliams), kurie dirba su tokiais vaikais. Aš pati prieš pradedant sūnui lankyti mokyklą daug kalbėjausi su mokytoja, pasakojau, kas ir kaip, dabar, jau antri metai dirbdama kartu, ir pati mokytoja ėmė jausti kur ir kiek gali paspausti, kada gali reikalauti, nes tiesiog yra tinginiukas ar ožiukas apsėdęs, o kada vaikas tikrai pavargęs ir naujos informacijos nebepriims. Mano svajonė, kuri spėju nebus įgyvendinta, nebent pati to imsiuos, tai vaikam, kurie informaciją priima individualiai, pradinių klasių vadovėliai, kad jie išmoktų skaityti. Bent jau maniškiui tai yra dabar pagrindinis tikslas.

Manau valstybiniuose bendro ugdymo darželiuose labai svarbus pats pedagogo požiūris į darbą su tokiais vaikučiais. Mūsų atveju - tai tik formalus darbas kaip ir su visais kitais vaikais, nededant jokiu papildomų pastangų, netgi nenoras papildomai gauti žinių. Manau nelabai supranta, kad švietimo ir ugdymo įstaigos pedagogai PRIVALO mokėti dirbti ir taikyti integravimo ir inkliuzo metodus.

Bendro lavinimo mokyklose neskiria daug demesio vaikams su problema ,mokitojai nesidomi vaiko poreikiais ,nenori taikyti alternativiu mokimo budu ugdant vaika.

Na mums neteko susidurt su jokia integracija, vaikas lanke bendrojo lavinimo darzeli, is kurio grupes vaiku tevai labai stengesi ji ismesti. Dziaugiuosi, kad dabar lanko spec. mokykla, kurioje ne jis vienas turintis spec. poreikiu, kur niekas nesitycioja, neizeidineja ir kreivai neziuri.