Apie autistiškų vaikučių integraciją bei spec įstaigų poreikį

Labai apmaudu, kad dauguma aukletoju, pedagogu net nesupranta ka reiskia autizmas. Jie net nenumao kaip su tokiu vaiku dirbti. Gal didmesciuose ir kitokia siek tiek situacija, deja mazesniuose miestuose tai yra problema. Seimos rate yra asmuo dirbantis darzelyje-tai kaip vienoje grupeje pradejo mokytis autisistas-leke visos aukletojos is kitu grupie pasiziureti KOKS TAI VAIKAS, KA JIS DARO IR T.T.T Kaip jus manote ar jos ismano kaip su juo dirbti????? Jei net nesupranta kas tas autizmas... Lietuvoje reikia kuo daugiau tokiu vaiku integruoti i paprastus darzelius, mokyklas. Reikia, kuo daugiau ziniu, seminaru pedagogams apie si sindroma. Nes tokiems vaikams BUTINA integruotis i visuomene-jiems naudinga eiti i paprastas mokyklas, darzelius. Jie labai daug ka kopijuoja is sveiku vaiku, lengviau socializuojasi, labiau pazysta aplinka kurioje turi gyventi.

Pirmas ir pats svarbiausias darbas turi būti sukurta S I S T E M A. Taip kaip yra darbo grupės ministerijose, kad ir Švietimo ministerijoj, kuri ilgus metus ruošia, remdamasi ir pedagogų patirtimi ir tikriausiai patys važinėja po ugdymo įstaigas, aiškinasi, domisi, renka informacija, kaupia ją sistemina, tariasi su metodininkais ir kuria projektus, mokymosi programas, vėl svarsto, analizuoja, kol galiausiai patvirtina, leidžia vadovėlius,moko būsimus pedagogus,jau dirbantys lanko seminarus, kelia kvalifikaciją ir t. t. ir pan.Taip kaip yra patvirtinta bendrojo lavinimo programa ir sistema vaikams, neturintiems spec. poreikių, taip turi būt patvirtinta ugdymo (lavinimo) programa, SISTEMA vaikams su spec. poreikiais.. Šiai dienai pagalba šiems vaikams minimali.. Kaip mano sūnaus gydytoja neurologė (I. Bakanienė) sako: Formaliai yra, realiai nėra.Mes Jau aštunti metai jaučiamės niekam nereikalingi, problemiški,nepageidaujami, vieniši. VRC diagnozavo 2008, tuo valstybinė pagalba ir baigės.Turi burtis tėvai , auginantys autizmo sindromą, turinčius vaikus, rašyt peticiją, pasirašytą keliasdešimčia tūkstančių parašų, į sveikatos ministeriją.Reikalauti atsakymo. Kažkaip intensyviau, reikliau. Kaip vaikų psichiatras doc. D. Pūras sako pareikalauti valdžios, kad būtų vykdomi įstatymai. Matomai, kokiais tai įstatymais nustatyta pagalba šį sutrikimą turintiems žmonėms. O ne taip kad autizmas iki 18-os, o paskui jau nebe autistas?!

Mano vaikas šiuo metu per sunkus, kad galėčiau kalbėti apie integraciją. Labai trūksta specialistų. Norint vaiką nuvežti pas privatų logopedą, į muzikos ar meno terapijas reikia važiuoti 60 km į vieną galą. Ergoterapeuto iš vis nėra :(

Dauguma ugdymo įstaigų turi specialiuosiu pedagogus, logopedus - reikėtų plėsti šių specialistų kvalifikaciją ir mokyti dirbti su Ypatingais vaikais, kad vėliau jie galėtų dalintis patirtimi, kaip dirbti su Ypatingais vaikais ir su kitais ugdymo įstaigų specialsitais.

Būtų gerai, jei priimant į spec.įstaigas būtų atsižvelgaima ne tik į Intelekto testo rezultatus ( jie ne visada objektyvūs), bet ir į spec.poreikių turinčių vaikų poreikį mokytis mažesnėse klasėse (poreikį labiau pritaikyti mokymosi aplinką), gauti daugiau individualaus dėmesio, net jeigu intelektas nėra žemiau normalaus ribos. Nemažai tokių vaikų turi dėmesio koncentracijos sutrikimą. Bendrojo ugdymo įstaigose integracija gali būti labai sunki dėl didelio mokinių skaičiaus, mokytojų kompetencijos dirbant su spec.poreikių turinčiais vaikais trūkumo. Ir dėl paties vaiko motyvacijos bei gebėjimų adaptuotis dideliame vaikų kolektyve.

Labai reikia pagalbos-remimo is savivaldybes, finansines taip pat. Labai mazai tevu gali sau leisti samdyti lavinimo secialistus, kurie taip reikalingi musu ypatingiems vaikams.

nelabai dar ką žinau ir išmanau, autizmas pripažintas tik šiemet.

Mažuosiuose miestuose dirba keletas spec pedagogų kurie kiek suprantu nelabai turi galimybės lankytis įvairiuose kursuose, tobulintis ir tt... norėtume nusisamdyti ergoterapiautus , logopedus ir visus kitus reikalingus specelistus, bet ne įmanoma, nes jų nėra, arba turi važinėti po 60 km.

Manau, kad turėtų būti normalioje mokykloje, darželyje, bet skirtų daugiau pagalbos tokiems vaikams

Vaikai daznai ima pavyzdi is bendraamziu, geriau kad tas pavyzdys kiek imanoma butu teigiamas, neigiamu bruozu ir savu uztenka