ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
1. Kaip jūs priėmėte virtualių gidų vedimą? Kokius jausmus jums sukėlė jų „gidavimas“? Pakomentuokite.
Malonu buvo būti vedamai po pažįstamas ir nepažįstamas vietas. Jaučiausi pakankamai saugiai ir jaukiai, tarsi po namus vedžiotų. Šiek tiek šoko sukėlė, kai pasikeitė gidas ir pasakė, kad reiks kažką daryti, bet ir tuomet buvo smagu.
Gerai. Turėjau linksmą kompanjonę, tai negalėjau labai įsijausti į tas mintis, todėl klausiausi to kaip nuotykio ir naujo patyrimo.
Merginos balsas buvo ramus, patikimas, atpalaiduojantis, o mano smegenys noriai jos klausėsi. Vyro balsui reikėjo prisipratinti ilgesnio laiko, net kartais negirdėdavau, ką jis sakydavo.
Virtualūs gidai itin greitai tapo neatsiejama kelionės dalimi. Ypač Aistė. Jos balsas ir kalbėjimo maniera (mechaniškas, robotiškas kalbėjimas) buvo labai įtikinami, paveikūs. Ji labai lengvai nuramino, nutildė visas iki spektaklio galvoje buvusias mintis (kasdienės problemos ir darbai), kas leido susikoncentruoti tik į tai, ką ji sako ir ką pasakoja. Aistės transformacija į vaikiną (nepamenu vardo) kiek sutrikdė, tačiau atmetimo reakcijos nepajutau. Greičiau atvirkščiai, Aistės išėjimas buvo tarsi dar vienas įrodymas, jog viskas keičiasi ir kad gyventi praeityje neįmanoma ir negalima. Tas momentas, kai Aistė keitėsi, o mes ėjome atbulomis per katedros aikštę, tarsi toldami nuo savo prieš kelias minutes patirtų emocijų ir jausmų, eidami nuo praeities, buvo SUPERINĖ IDĖJA. vienas geriausių momentų soektaklyje. Buvo labai jautru.
Lengvai įsijungiau į šį žaidimą ir tiek...
Su šypsena. Kėlė pasipriešinimą ir nenorą vykdyti nurodymus.
Pradzioje labai sunku stsijungti nuo pasaliniu trukdziu, taciau spektakliui isibegejus vis labiau balsas tampa artimas.
Keista buvo paklusti virtualiam balsui ;) Bet labai įdomi patirtis, labai patiko.
Ėjau apytiksliai žinodama, kas laukia. Labai lengvai priėmiau "gidavimą", nors ir buvo noras priešintis. Buvo labai neryškus nesaugumo jausmas, kurį užgožė smalsumas.
Vietomis jaučiausi tarsi pati būčiau aktorė. Gidus vertinu labai gerai - daug minčių pamąstymui, daug klausimų, kuriuos pats sau bijai užduoti. Tačiau jei ne "gauja", kai kuriuos paliepimus vienai būtų labai sunku atlikti :))