ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
1. Kaip jūs priėmėte virtualių gidų vedimą? Kokius jausmus jums sukėlė jų „gidavimas“? Pakomentuokite.
Labai puikūs potyriai ir vien geriausi atsiminimai. Specialiai ėjau viena į šį spektaklį, ir visi nepažįstami žmonės buvo nepažįstami, tačiau žinojo, kur aš einu ir ėjo kartu su manimi, susitikus mūsų žvilgsniams mes beveik žinojome ką mąsto kitas.
Man patiko. Vietom galvokau, kaip kūrėjai "gamino" įrašą, ką turėjo numatyti. Vietom, nieko negalvojau, klausiau balso. Temos, man asmeniškai, nebuvo kažkokios itin netikėtos, arba kaip tik artimos, bet apskritai, mintis nebloga.
Buvo įdomu, originalu, nebandyta, patiko.
ėjimas pagal gido nurodymus atpalaiduoja,nes tada nereikia galvoti pačiam kur eini, kokiu tikslu, o tiesiog klausai, kažką mastai. Mane atpalaidavo:)
Priėmiau natūraliai. Nujaučiau, kur einu, buvo paslaptinga, smagu ir įdomu.
Labai normaliai:),nes virtualūs gidai kalbėjo labai jau žmogiškais balsais ;)
nekaip
Buvo įdomu, ramu, gera daryti ką jie sako. Taip pat sukėlė daug pamastymų apie ateitį ir mašinų vaidmenį mūsų gyvenimuose.
Labai patiko Aistė ir Juozas. Nors, atvirai sakant, jų teksto skaitymo maniera nebuvo tokia jau labai "robotiška". Jautėsi tam tikra sakinio intonacija, tas pats intonavimo stilius kiekviename sakinyje :)
Gerai, patiko techninis sprendias. Jausmus kėlė labai pozityvius, nes džiaugiuosi technologine pažanga.
Žinodama, kad vaikščiosiu po Vilnių su ausinėmis (tik tiek ir žinojau), tikėjausi gido. Tačiau, kad gidas privers susimąstyti, nesitikėjau. Jausmus sukėlė pačius įvairiausius - ir kvatojausi, ir sunerimau, ir vos ne ašarą išspaudžiau.
Priėmėme labai gerai. Tai buvo visiškai nauji potyriai. Labai patiko merginos balsas, toks užburiantis. Vyras buvo visiškai nereikalingas ir galbūt netgi šiek tiek išmušė iš vėžių. Tačiau įspūdžiai - patys geriausi.
Gerai,gali kiekvienas rinktis pasiduoti vedimui ar buti itariam.. Man buvo idomu.
Labai įdomi patirtis, tikrai pakartočiau. Balsas buvo labai malonus, draugiškas, buvo smagu vykdyti jo norus.
Buvo labai įdomu įsijausti ir klausyti įrašo nurodymų. Stengiausi paklusti, atsipalaiduoti ir pasiduoti spektaklio tėkmei.
Jie buvo, bet tuo paciu ju ir nebuvo.
Labai patiko merginos balsas,būtų įdomu sužinoti jos pavardę.Manau-2/3 šio projekto sekmės-jos dėka.O gal tegu ir lieka paslaptingoji...
Pradžioje balsas nervino. Vėkiau pripratau.
Kartais buvo nejauku, bet tuo pačiu ir sava, gera sielai.
taip
Iš pradžių buo šiek tiek keista, bet labai greitai pripratau ir buvo tikrai gerai ir smagu. Jausmai teigiami, nebuvo šoko, nenutaralumo, pripratūs viskas buvo labai naturalu ir įprasta
deja, nesukėlė jokių jausmų, išskyrus nuobodulį - projekto turinys skamba lėkštokai, mano subjektyviu vertinimu yra gana banalus.
gerai, patiko, buvau tam nusiteikusi
buvo šaunu, labai gerai vertinu, nes mane sugebėjo pravirgdyti, prajuokinti, išgąsdinti ir nustebinti
Super sprendimas. Iki šiol galvoju, ar virtualus gidas buvo kažkur šalia ar tikrai viskas buvo įrašyta ir pagal GPS lokaciją keitėsi (tuo abejoju, nes per didelė pakalida būtų), kaip šviesaforų žalias šviesas numatė. Tad virtualus gitas uždavė daug klaustukų ir buvo labai smalsu kaip viskas iš tikrųjų sudėliota. Virtualus gidas - 100 balų. Kadangi kilo daug klausimų ir pasidarė labai smalsu - tai buvo pagr. jausmai, kuriuos kėlė girdimas balsas, norėjosi sužinoti kiek tiesa, ką tas balsas sakė - ar tikrai viskas sudėta iš skiemenų ir pan. p.s. kadangi merginos balsas buvo labai švelnus, kartais atrodė, kad tai mano vidinis balsas šneka J
n
Buvo labai įdomus jausmas. Įsivaizdavau, kad mane veda kažkokios aukštesnės jėgos balsas.
Malonus, bet keistas Aistės balsas ausinėse... Juozo balso man nebepavyko prisijaukinti...
Virtualus vedimas man patiko, nes tai sudarė įspūdį, kad balsas kalba tik su manimi, o likusieji žmonės yra tik priedas balso pasakojamai inofmracijai sustiprinti.
kaip duotybę. stengiausi maksimaliai koncentruoti dėmesį tik į balsą, sekti visus nurodymus. iš pradžių buvo keista, vėliau juokinga galvoti, kad taip lengvai galiu paklusti.
Gidų vedimą priėmiau teigiamai. Kartais gyvenime labai norisi, kad kas už tave nuspręstų, ką tu turi daryti toliau. Mano asmeninis gyvenimas dažniausiai remiasi tuo, kad pats turiu nuspręsti/sugalvoti ką daryti, kaip daryti ir užsikrauti atsakomybės naštą. Tačiau Aistė ir Juozas apsiėmė mane valdyti, ko kartais taip norisi. Kad kažkas kitas už tave priimtų sprendimus, o tu tiesiog atliktum tai, kas tau yra sakoma. Bet, aišku, yra ir kita medalio pusė - nesinori būti marionetė.
Malonu buvo būti vedamai po pažįstamas ir nepažįstamas vietas. Jaučiausi pakankamai saugiai ir jaukiai, tarsi po namus vedžiotų. Šiek tiek šoko sukėlė, kai pasikeitė gidas ir pasakė, kad reiks kažką daryti, bet ir tuomet buvo smagu.
Gerai. Turėjau linksmą kompanjonę, tai negalėjau labai įsijausti į tas mintis, todėl klausiausi to kaip nuotykio ir naujo patyrimo.
Merginos balsas buvo ramus, patikimas, atpalaiduojantis, o mano smegenys noriai jos klausėsi. Vyro balsui reikėjo prisipratinti ilgesnio laiko, net kartais negirdėdavau, ką jis sakydavo.
Virtualūs gidai itin greitai tapo neatsiejama kelionės dalimi. Ypač Aistė. Jos balsas ir kalbėjimo maniera (mechaniškas, robotiškas kalbėjimas) buvo labai įtikinami, paveikūs. Ji labai lengvai nuramino, nutildė visas iki spektaklio galvoje buvusias mintis (kasdienės problemos ir darbai), kas leido susikoncentruoti tik į tai, ką ji sako ir ką pasakoja. Aistės transformacija į vaikiną (nepamenu vardo) kiek sutrikdė, tačiau atmetimo reakcijos nepajutau. Greičiau atvirkščiai, Aistės išėjimas buvo tarsi dar vienas įrodymas, jog viskas keičiasi ir kad gyventi praeityje neįmanoma ir negalima. Tas momentas, kai Aistė keitėsi, o mes ėjome atbulomis per katedros aikštę, tarsi toldami nuo savo prieš kelias minutes patirtų emocijų ir jausmų, eidami nuo praeities, buvo SUPERINĖ IDĖJA. vienas geriausių momentų soektaklyje. Buvo labai jautru.
Lengvai įsijungiau į šį žaidimą ir tiek...
Su šypsena. Kėlė pasipriešinimą ir nenorą vykdyti nurodymus.
Pradzioje labai sunku stsijungti nuo pasaliniu trukdziu, taciau spektakliui isibegejus vis labiau balsas tampa artimas.
Keista buvo paklusti virtualiam balsui ;) Bet labai įdomi patirtis, labai patiko.
Ėjau apytiksliai žinodama, kas laukia. Labai lengvai priėmiau "gidavimą", nors ir buvo noras priešintis. Buvo labai neryškus nesaugumo jausmas, kurį užgožė smalsumas.
Vietomis jaučiausi tarsi pati būčiau aktorė. Gidus vertinu labai gerai - daug minčių pamąstymui, daug klausimų, kuriuos pats sau bijai užduoti. Tačiau jei ne "gauja", kai kuriuos paliepimus vienai būtų labai sunku atlikti :))
Iš pradžių buvo labai įdomu, stebėjausi jų ,,įžvalgumu" ir tikslumu, atrodė, kad esi matomas iš paukščio skrydžio, sekamas kiekvienas tavo žingsnis.
Buvo įdomu. Greiti emociniai pokyčiai sukėlė netikrumo jausmą, trukdė įsijausti į situaciją.
Priėmiau teigiamai, buvo keista ir smalsu, klausyti kompiuterinio balso nurodymų, noras jų neklausyti, bet baimė, kas bus, jei nevykdysi jų nurodymų
Pradžioje buvo keita, bet įdomu. Visi pirmi klausimai šiek tiek kėlė šiurpą. Mirties tema - nėra labai maloni.
Natūraliai, pagal „žaidimo“ taisykles
Labai teigiamai. Tai visiškai nauja patirtis ir dar nejausti jausmai bei emocijos
Pradžioje buvo keista, klausiausi "gidės" nepatikliai, vis stebėjau, ką daro kiti, ar elgiasi taip, kaip jiems sakoma. Vėliau įsijaučiau, laidausi balso vedama ir savo noriu atsipalaidavusi dariau viską, ką balsas man sakė. Jaučiausi smagiai, tarsi turėčiau kažkokį vidinį vedlį, kuris vestų mane netikėtais ir naujais keliais, verstų pamatyti dalykus, į kuriuos anksčiau neatkreipdavau dėmesio, susimąstyti apie tai, apie ką niekad nepagalvodavau. Iki kelionės galo beveik pasidarė gaila su šiuo gidu atsisveikinti :)
Gidavimas labai aiskus, balso tembras labai erzinantis, draugas isjunge ir klause muzika- neistvere.
Buvo įdomu, neįprasta. Keista, kad visi paklūsta ir daro, kas liepiama, nors niekas tarpusavyje gyvai nekalba. Tai įdomus patyrimas.
Visų pirma atradau save būnant puikiu "darbo įrankiu" - galiu be klausimų ir jokių abejonių ar pašalinių minčių vykdyti pavedimus. Matyt, visa tai hipnotizuojančio balso dėka, kuris sukelia visišką pasitikėjimą. Keista, bet su tom ausinėm jaučiausi nematoma. Lyg būčiau šmėkla, nematomu spektaklio dalyviu, galinčiu kartu su mane vedančiu balsu pažvelgti ir stebėti spektaklį ir jo dalyvius visapusiškai, iš vidaus.
Normaliai, gerai, kad buvo gyvas vadovas, kurį galėjai sekti ir atpažinti
Teigiamiai nors iš pradžių norėjosi priešintis jų "nurodymams". Labai geras įgarsinimas, einant atbulomis, pikta "praeivio" pastaba buvo labai tikroviška, kad net atsisukau pasižiūrėt. Pastebėjau, kad tokia buvau ne viena.
Normaliai. Ganėtinai nauja ir idomu. Didelių išgyvenimų nesukėlė, nes asmeninė gyvenimo patirtis (60 metų), psichologinis pasiruošimas (apsilankiusiųjų ankstesniuose spektakliuose atsiliepimai) leido kreipti dėmesį (labiau susikoncentruoti) tik į nematytus objektus bei jų pateikimo formas.
Man tai buvo ne "gidas" ir ne "vedimas", o kažkokių savo minčių pasakymas kito balsu. Minčių, kurios slypi manyje, bet nevisada randama laiko į jas įsiklausyti.
maloniai nustebino paskaičiuotas tikslumas iki objektų, laukimas prie šviesoforų
Asmeniškai man nepatiko, balsas erzinantis, todėl dalyvavau tik pasivaikščiojime :) idėja faina, tik galėtų būti malonesnė.
Iš pradžių erzino nurodymai, paskui įsitraukiau į žaidimą
Kontrolės jausmas, valios praradimas. Tarsi vestų už rankos ir tikrintų, kokias ribas gali peržengti.
buvo įdomu, ir momentais juokinga, kai suvoki, kad garsas skirtas tiesiog užpildyti laikui
Įdomi patirtis, tačiau keli momentai nelabai patiko: gido trūkinėjantis balsas labai erzino; manau, kad jis nebuvo būtinas "virtualumo" įvaizdžiui sukurti. Antras dalykas - vietomis gido kalba buvo per daug nenatūrali - viso renginio metu stengiamasi sukurti betarpiškumo įspūdį, klausytojo ir gido dialogą, tačiau vietomis jo šneka panašėja į teatro aktorio monologą.
nesukele jokiu ypatingu jausmu, dariau ka sake ir tiek.
0
Buvo labai malonu nors kelioms valandoms atsijungti nuo nuoltainio savo pačios minčių balagano ir būti vedamai kito balso, būti valdomai ir užburiamai jo.
Iš pradžių jaučiausi kiek susikausčiusi, bet paskui atsipalaidavau ir leidausi vedama. Tai išėjo tik į gera. Buvo smagu, kad kažkas kitas už mane suplanuoja mano veiksmus. Jaučiausi tarsi nusimesdama nuo savo pečių visą gyvenimo atsakomybę.
Iš pradžių gidą priimti buvo sunkoka, nesinorėjo pasiduoti įtakai, lyg ir norėjosi būti kažkokia "anarchiste", kuri daro savo. Bet vėliau balsas, sakantis nurodymus, darėsi vis artimesnis, savesnis ir mielesnis. Jausmų sukelta buvo įvairių, bet daugiausia vyravo smalsumas, kas bus toliau ir šiokia tokia baimė dėl nežinomybės.
Labai gerai, gidai rūpestingi, duoda aiškius nurodymus, jų tekstai priverčia susimąstyti.
Patiko. Kitokia atmosfera. Esi pažįstamose vietose, tačiau jausmas visai kitas.
Iš pradžių buvo keista, kai kažkas nurodinėja ką daryti, kur žiūrėti, tačiau vėliau buvo labai įdomu kas laukia toliau ir kur tas balsas nuves. Po spektaklio šitų balsų pasigedau, norėjosi dar.
Buvo labai keista, nes balsas buvo nevienalytė ir šiek tiek baugokas
Labai teigiamai ir atvirai. Sukėlė įvairiausius jausmus, privertė visiškai "nusinešti" į save (per komentarus, per sąsają su aplinka). Susidarė įspūdis, jog gidas yra arti tobulybės dirbtinis intelektas, objektyvus, platus, teisingas, žinantis esmę. Momentais jaučiausi kaip iš ateities, momentais kaip iš kitos galaktikos, momentais nematomas, momentais pastatytas ant scenos su visomis savo baimėmis provokuojant kovoti su jomis. Kartais jaučiausi, tarsi aplinka būtų sustojusi ir ją galima detaliai stebėti, analizuoti, gidas tarsi nubrėždavo kryptį, kur galima išnarstyti sustabdytus arba "in slow motion" esančius epizodus.
pradžioje atrodė kažkas netaip su tuo balsu, po visko labai norisi dar kartą išgirsti
Neutralius. Tai nebuvo emocingas balsas ar gidavimas.
puikiai
Pradžioje buvo nedrąsu pasitikėti sakomomis nuorodomis. Erzino moters gidės balsas...
Buvo labai įdomu, neįprasti potyriai bandant susitapatinti su robotu ir nepavykstant. Buvo įdomu paklusti roboto balsui, laukti nurodymų. Iš karto po renginio buvo keista neturėti vedančiojo balso.
Pradžioje tai yra šiek tiek neįprasta, o vėliau tai tampa natūralu. Pasakotojo nuasmeninimas (sintetiškumas) nekuria papildomų ir nereikalingų su charakteriu ar jo galimu siekiu spekuliacijų. Visų antra, tai prideda labai daug šio konkrečiai spektaklio turiniui. Manau, puikus sprendimas.
hiptonizuojančiai
jaučiausi labai gerai. didžiąją dalį laiko šypsojausi, rimtose vietose jaučiausi, kad pataikyta į mano vidinio pasaulio pamatus, tai sukūrė realumo, dirbtinio intelekto efektą.
Buvo labai keista vykdyti nurodymus, kurios sako balsas.
Mielu noru dariau viską, ką sakė daryti. Pradžioje buvo nejauku, tačiau po to apsipratau. Gidavimas padėjo nekreipti dėmesio į tai, kaip galbūt iš šono atrodžiau