ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

deja, nesukėlė jokių jausmų, išskyrus nuobodulį - projekto turinys skamba lėkštokai, mano subjektyviu vertinimu yra gana banalus.

gerai, patiko, buvau tam nusiteikusi

buvo šaunu, labai gerai vertinu, nes mane sugebėjo pravirgdyti, prajuokinti, išgąsdinti ir nustebinti

Super sprendimas. Iki šiol galvoju, ar virtualus gidas buvo kažkur šalia ar tikrai viskas buvo įrašyta ir pagal GPS lokaciją keitėsi (tuo abejoju, nes per didelė pakalida būtų), kaip šviesaforų žalias šviesas numatė. Tad virtualus gitas uždavė daug klaustukų ir buvo labai smalsu kaip viskas iš tikrųjų sudėliota. Virtualus gidas - 100 balų. Kadangi kilo daug klausimų ir pasidarė labai smalsu - tai buvo pagr. jausmai, kuriuos kėlė girdimas balsas, norėjosi sužinoti kiek tiesa, ką tas balsas sakė - ar tikrai viskas sudėta iš skiemenų ir pan. p.s. kadangi merginos balsas buvo labai švelnus, kartais atrodė, kad tai mano vidinis balsas šneka J

n

Buvo labai įdomus jausmas. Įsivaizdavau, kad mane veda kažkokios aukštesnės jėgos balsas.

Malonus, bet keistas Aistės balsas ausinėse... Juozo balso man nebepavyko prisijaukinti...

Virtualus vedimas man patiko, nes tai sudarė įspūdį, kad balsas kalba tik su manimi, o likusieji žmonės yra tik priedas balso pasakojamai inofmracijai sustiprinti.

kaip duotybę. stengiausi maksimaliai koncentruoti dėmesį tik į balsą, sekti visus nurodymus. iš pradžių buvo keista, vėliau juokinga galvoti, kad taip lengvai galiu paklusti.

Gidų vedimą priėmiau teigiamai. Kartais gyvenime labai norisi, kad kas už tave nuspręstų, ką tu turi daryti toliau. Mano asmeninis gyvenimas dažniausiai remiasi tuo, kad pats turiu nuspręsti/sugalvoti ką daryti, kaip daryti ir užsikrauti atsakomybės naštą. Tačiau Aistė ir Juozas apsiėmė mane valdyti, ko kartais taip norisi. Kad kažkas kitas už tave priimtų sprendimus, o tu tiesiog atliktum tai, kas tau yra sakoma. Bet, aišku, yra ir kita medalio pusė - nesinori būti marionetė.