VIEŠOSIOS VALDŽIOS IR ŽINIASKLAIDOS TEISINIŲ SANTYKIŲ YPATUMAI LIETUVOJE (žiniasklaidos atstovams)

Sveiki. Esu Gina Kubiliūtė, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto studentė. Ruošiu magistro diplominį darbą tema „Viešosios valdžios ir žiniasklaidos teisinių santykių ypatumai Lietuvoje“. Šia tema atlieku tyrimą, todėl reikalinga Jūsų nuomonė. Būčiau dėkinga, jei atsakysite į anketos klausimus. Klausimynas yra anoniminis.

Jūs esate

Jūsų amžius

Jūsų išsilavinimas

Ar iškyla problemų bendraujant su viešaisiais asmenimis?

Bendraujant su viešaisiais asmenimis problemomis jūs įvardintumėte:

Ar esate pajutę viešojo asmens spaudimą?

Už suklystus faktus dėl viešojo asmens:

Ar esate susipažinę su Jūsų teises, pareigas, atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais?

Jūsų nuomone, ar žurnalistas privalo atskleisti informacijos šaltinį?

Ar tinkamai teisiškai sureguliuotas žiniasklaidos kišimasis į privatų viešojo asmens gyvenimą?

Ar reguliuoti žiniasklaidai reikia skirti valstybines institucijas?

Ar tinkamai teisiškai sutvarkyta žiniasklaidos savireguliacija?

Jei atsakėte "ne" – kokias matote didžiausias problemas

  1. Savireguliacija iš esmės nefunkcionuoja.
  2. Savireguliacija netiki ir pačios savireguliacinio mechanizmo pusės. Ji neturi pakankamai priemonių, kad galėtų paveikti "prasižengelę" žiniasklaidą. Savireguliaciniam mechanizmui priskiriamų institucijų priimami sprendimai neturi jokios įtakos. Tai lyg pagrūmojimas pirštu.
  3. Problemos: didžiųjų dienraščių korupcija (šantažavimas siekiant "išmušti" reklaminius užsakymus). Tendencingas, tam tikrų visuomenės grupių interesus atspindintis, įvykių interpretavimas. Nepagrįsto kišimosi į privatų asmens gyvenimą atvejai. Paslėpti užsakomieji straipsniai, tendencingai pateikiama medžiaga siekiant formuoti visuomeninę nuomonę (pavyzdžiui, abortų ar šeimos koncepcijos klausimas.
  4. "Ar tinkamai teisiškai sureguliuotas žiniasklaidos kišimasis į privatų viešojo asmens gyvenimą?" - nekorektiškas klausimas. Kištis į privatų gyvenimą išvis nederėtų. Galima būtų informuoti apie visuomenei reikšmingus viešojo asmens privataus gyvenimo dalykus.
  5. Ji neefektyvi, beveik niekas neklauso ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus, bet ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos.
  6. Nenorą dalyvauti realioje savireguliacijoje
  7. imoniu priklausymas vienai kompanijai: media negali "blogai" skelbti apie savo kompanionus, t. y. mazai objektyvumo, nes tenka nutyleti
  8. Didziuju spaudos magnatu nebaudziamumas - Respublikos ir Lryto. Visi kontrolieriai puola smulkais zuveles, o stambiu rykliu prisibijo. Todel ne visiems vienodos zaidimo taisykles.
  9. Per menkos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos galios bausti žiniasklaidos subjektus už jų daromus teisės aktų pažeidimus
  10. nesveika konkurencija
…Daugiau…

Ar valstybė turi finansiškai remti žiniasklaidos priemones?

Jei atsakėte "ne visas" kurioms reikėtų paramos:

  1. Kulturos, pazintines, mokslo, svieciamasias
  2. Rašančias kultūros, istorinėmis temomis, skleidžiančios visuomenei šviečiamąją informaciją.
  3. kultūros žiniasklaida
  4. Kultūriniams, nekomerciniams leidiniams.
  5. Toms, kurios nekomercines, rupinasi edukacija.
  6. parama turetu buti skiriama toms priemonems, kurios informuoja visuomene apie aktualius ivykius, susijusius su ekonomika, seimo sprendimais, taciau ne "geltonaja spauda", kuri pelnosi daznai is skandalu, t.y. kurios pranesimai neturi jokios naudos
  7. Kultūros, meno leidiniams. ne masiniai žiniasklaidai.
  8. nacionaliniui transliuotojui, galėtų remti atskirus projektus, kurie yra šviečiamojo pobūdžio.
  9. specializuotiems leidiniams - kultūros, mokslo ir pan
  10. valstybines ziniasklaidos priemones
…Daugiau…

Ar tinkamai yra įstatymų sureguliuota politinė reklama?

Jei atsakėte "ne", kokios didžiausios spragos:

  1. Reklama laikraštyje ir televizijoje- ne vienodos sąlygos.
  2. Pernelyg maža atsakomybė už įstatymus pažeidžiančią politinę reklamą.
  3. Ji vis dar neaiški visoms pusėms.
  4. Kontrolės stoka. Manau, politnė reklama neturėtų būti reglamentuojama vient tik rinkimų kamapnijų metu. Reglamentas turėtų veikti nuolat, kad pavyktų išgyvendinti informavimo priemonių papirkinėjimo reiškinį.
  5. yra daug galimybiu apeiti draudimus
  6. Spraga: reklamavimasis už valstybės pinigus.
  7. pirkimo skaidrumas
  8. politine reklama daznai buna uzmaskuota, ne visad, rodant ar publikuojant spaudoje pranesima apie gerus kazkokio seimuno darbus pazymima, jog tai daroma reklamos tikslais
  9. Nepakankamas sąvokų apibrėžtumas, neefektyvios sankcijos už pažeidimus
  10. Neaiškiai suformuluoti įstatymai, nuostatos. Prieš rinkimus, nei pati VRK, nei žiniasklaidos priemonės ne iki galo supranta įstatymus, kurių turi laikytis.
…Daugiau…

Ar įžvelgiate žiniasklaidos ir viešosios valdžios teisiniame reguliavime trūkumų?

Susikurti savo anketąAtsakyti į šią anketą