VIEŠOSIOS VALDŽIOS IR ŽINIASKLAIDOS TEISINIŲ SANTYKIŲ YPATUMAI LIETUVOJE (žiniasklaidos atstovams)
Jei atsakėte "ne" – kokias matote didžiausias problemas
Savireguliacija iš esmės
nefunkcionuoja.
Savireguliacija netiki ir
pačios savireguliacinio
mechanizmo pusės. Ji neturi
pakankamai priemonių, kad
galėtų
paveikti "prasižengelę"
žiniasklaidą.
Savireguliaciniam
mechanizmui priskiriamų
institucijų priimami
sprendimai neturi jokios
įtakos. Tai lyg pagrūmojimas
pirštu.
Problemos: didžiųjų
dienraščių korupcija
(šantažavimas
siekiant "išmušti"
reklaminius užsakymus).
Tendencingas, tam tikrų
visuomenės grupių interesus
atspindintis, įvykių
interpretavimas. Nepagrįsto
kišimosi į privatų asmens
gyvenimą atvejai. Paslėpti
užsakomieji straipsniai,
tendencingai pateikiama
medžiaga siekiant formuoti
visuomeninę nuomonę
(pavyzdžiui, abortų ar
šeimos koncepcijos klausimas.
"Ar tinkamai teisiškai
sureguliuotas žiniasklaidos
kišimasis į privatų viešojo
asmens gyvenimą?" -
nekorektiškas klausimas.
Kištis į privatų gyvenimą
išvis nederėtų. Galima būtų
informuoti apie visuomenei
reikšmingus viešojo asmens
privataus gyvenimo dalykus.
Ji neefektyvi, beveik niekas
neklauso ne tik Žurnalistų
etikos inspektoriaus, bet ir
Žurnalistų ir leidėjų etikos
komisijos.
Nenorą dalyvauti realioje
savireguliacijoje
imoniu priklausymas vienai
kompanijai: media
negali "blogai" skelbti apie
savo kompanionus, t. y. mazai
objektyvumo, nes tenka
nutyleti
Didziuju spaudos magnatu
nebaudziamumas - Respublikos
ir Lryto. Visi kontrolieriai
puola smulkais zuveles, o
stambiu rykliu prisibijo.
Todel ne visiems vienodos
zaidimo taisykles.
Per menkos Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnybos galios
bausti žiniasklaidos subjektus
už jų daromus teisės aktų
pažeidimus