Tyrimo klausimynas: Tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirtis ugdant 4–5 metų vaikus
16. Papasakokite trumpai apie sėkmingiausią tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejį su 4–5 m. vaiku (kokia institucija, kas padėjo, koks rezultatas vaikui ar šeimai).
Vienas įsimintiniausių bendradarbiavimo atvejų buvo su vaiku, kuris turėjo ryškių emocijų reguliavimo sunkumų – jis dažnai pykdavo, sunkiai valdydavo impulsus, kildavo konfliktų su kitais vaikais. Iš pradžių situacija buvo sudėtinga, nes tėvai ne iš karto pripažino problemą ir manė, kad tai tiesiog „vaikiškas etapas“. Vis dėlto, sėkmingai pavyko užmegzti pasitikėjimą grįstą ryšį su šeima ir įtraukti juos į procesą. Po kelių mėnesių pastebėjome akivaizdžius pokyčius – vaikas pradėjo dažniau pats įvardinti savo jausmus, rečiau kildavo stiprūs emociniai protrūkiai, jis lengviau įsitraukdavo į bendras veiklas.
Vaikas turėjo sunkumų laikantis taisyklių, todėl bendradarbiavome su specialiuoju pedagogu. Buvo sudarytas elgesio planas, kuris davė rezultatų – sumažėjo konfliktų.
Buvo situacija, kai reikėjo bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistu dėl vaikų higienos įpročių. Po edukacijos vaikai pradėjo sąmoningiau plauti rankas.
Kompleksinė pagalba vaikui su SUP labai pagerino rezultatus.
Bendradarbiavimas su logotipu padėjo vaikui pradėti aiškiau kalbėti.
Su logopede per pusmetį labai pagerinome berniuko kalbą – dabar jis drąsiai ir gana taisyklinai bendrauja.
Padėjome šeimai per vaiko teisių specialistę – mama gavo pagalbą, vaikas stabiliai lanko darželį.
Mergaitė po mamos ligos labai bijojo likti be tėvų. Psichologė konsultavo ir mus, ir mamą. Po kelių mėnesių vaikas vėl pradėjo žaisti su kitais ir šypsotis.
Kartu su kitu darželiu organizavome bendrą „Draugystės savaitę“. Taip vaikai susipažino vieni su kitais.
Vaikas turėjo stiprią alergiją maistui. Greitai susisiekėme su alergologu per polikliniką, gavome aiškias rekomendacijas, pritaikėme valgiaraštį. Vaikas liovėsi sirgti ir dabar ramiai valgo su visais.