Socialinio darbo organizavimo iššūkiai pandemijos laikotarpiu

Sunkumai, jog gyvo kontakto labai mažai.

Karantino metu lydėjo baimė, nežinia dėl savo sveikatos. Vykymas viešuoju transportu pas paslaugos gavėją ( pavyzdžiui į stacionarias įstaigas) nes yra dalis darbų atliekamų tiesiogiai. Bet jau antro karantino metu darbas vyko sklandžiai,nes pradėjo skiepyti.

Ateičiai: parengti instrukcijas ekstremalių situacijų metu kuo vadovaujantis būtų dirbama su klientais( soc. rizikos šeimos -jų lankymas, neįgalių asmenų lankymas-galima pagalba jiems, pagalbos į namus asmenų lankymas, integrali pagalba ir t.t)

Pasiekimai - išmokome naudotis įvairiomis platformomis, jose organizuoti atvejo vadybos posėdžius, bendrauti su kolegomis ir vadovais aptariant darbo klausimus ir kt., dalyvaujant nuotoliniuose mokymuose. Sunkumai - darbas nuotoliniu būdu nėra toks efektyvus, kadangi ši darbo sritis reikalauja artimesnio, betarpiškesnio kontakto su klientais, ypač vaikais. Problemos - kai kurios įstaigos dirbdamos nuotoliniu būdu neužtikrina galimybių bendrauti ir bendradarbiauti su jomis tam tikromis ryšio priemonėmis, skirtingose platformose. Be to, dauguma įstaigų, tame tarpe ir savivaldybė, taip pat dirba nuotoliniu būdu, todėl kartais kyla sunkumų tiek klientams, tiek socialiniams darbuotojams.

trūko įstaigos konkrečių rekomendacijo dėl paslaugų teikimo

Sudėtingiausia vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį neturint gyvo kontakto su klientu. Sudėtinga organizuoti nuotolinius posėdžius su vaizdu, nes vienu metu nėra galimybės vesti posėdį bei protokoluoti, todėl darbas labai užsitęsia vėliau pildant pagalbos planą. Organizuojant nuotolinius posėdžius be vaizdo tenka prieš posėdį, posėdžio metu ir po posėdžio daug bendrauti su nuotoliniame posėdyje dalyvavusiais dalyviais derinant pagalbos plano sudarymą.

Klientai buvo labiau atsipalaidavę, dažnai piktnaudžiavo karantino situacija, atsisakydami palaikyti tiesioginį kontaktą su darbuotoju.

Teigiamamas aspektas, kad išmokome būti lankstesni, naudojant išmaniąsias technologijas posėdžių organizavome, klientai taipogi prisitaikė prie tokios situacijos, neigiama šio aspekto pusė, kad nuolat trūksta tiesioginio kontakto, realios šeimos situacijos pamatymo, daug žmonių šiuo karantino laikotarpiu jaučiasi vieniši, atsiriboję nuo bendravimo, irzlūs ir viskuo nepatenkinti, paslaugų spektras susiaurėjęs, daug paslaugų gaunama nuotoliniu būdu. Vaikai mokosi nuotoliniu būdu, tėvams trūksta žinių ir įgūdžių padedant užtikrinti, kontroliuoti vaikų ugdymą ir švietimą, vaikai masiškai nesijungia prie daug pamokų, tėvai pavargę.

Pasikeitimai: darbas pradėjo vykti dalinai nuotoliniu būdu,priemonių tam ne visi turėjo, kompiuteris,spaudintuvas. Įstaigą nepasirūpimimo ir nepasidomėjo ar darbuotojai turi nuosavas priemonęs,kad galėtų naudotis dirbant iš namų. Neaiškiai apibrežtas darbas nuotoliniu budu. Darbuotojai laikantys saugumo turi dirbti nuotoliniu budu,o mūsų įstaigoje darbuotojai dirba tik iš namų,bet lankosi šeimose.

Išmokome dirbti kitokiomis sąlygomis, naujos patirtys ieškant problemos sprendimo būdų, be galo daug telefono skambučių įvairiu paros laiku ir kantrybės išbandymas