Socialinio darbo organizavimo iššūkiai pandemijos laikotarpiu

Iš pradžių su šeimomis kalbėjimo tik telefonu. Šeimos nevisada kėlė telefono ragelius. Gan dažnai teikė neteisinga informacija (kai klausiau kur dabar randasi). Smurtas ir girtavimas šeimose dar padidėjo. Vaikų teisės specialistas nevyko į šeimas, nes teigė, kad negali. Tas laikotarpis ypač nuo 2020 m. kovo mėn, buvo sunkus. Nes nežinai kas vyksta, kaip dirbti, nėra priemonių. Darbovietė irgi neturi atsakymų. Eikite dirbkite, o kaip dirbti...Tai važiuokite į šeimas, tai nevažiuokite....Baimė lieka. Lengviau tapo jau po 2020 spalio mėn. Jau maždaug žinijome, kaip lankytis šeimose. Priemonių buvo.

Kontaktinio darbo su klientais sumažėjimas karantino laikotarpiu atsiliepė konsultacijų teikiamų šeimoms kokybei ir pačių socialinių paslaugų kokybei. Šeimose padažnėjo piknaudžiavimas alkoholiu, smurtas, nedarbas , o iš to padidėjo psichologinių problemų.

Pasiekimams priskirčiau įgytus įgūdžius informacinių sistemų sferoje. Problemos išlieka maži rezultatai dėl gyvo kontakto nebuvimo.

Mano darbas karantino laikotarpiu labai mažai skyrėsi nuo darbo ne karantino laikotarpiu. Gal šiek tiek rečiau lankiausi kai kuriose šeimose, tačiau tada nuolat kontaktavau telefonu. Aš siūlyčiau neatsipalaiduoti, o pagal galimybes ir karantino laikotarpyje kuo tankiau lankyti šeimas, nes nuotolinis bendravimas neatstoja tiesioginių kontaktų.

Karantino laikotarpiu socialines paslaugas darbuotojai teikė vadovaudamiesi savo nuožiūra ir atsakomybėmis. Nesulaukta jokios realios pagalbos ir patarimo iš vadovų (tiek įstaigos, tiek steigėjų ir ministerijos), nesuformuotos užduotys, kriterijai, vertinimo rodikliai ir pan. Neapibrėžtos darbo sąlygos, neišaiškintos karantinuotų/sergančių darbuotojų sąlygos, nenumatyti pavadavimo aspektai. Darbo veikla neapibrėžta dokumentais, - atsakomybė perkelta kiekvienam darbuotojui asmeniškai.

Buvo labai keista, kada iš tavęs, kaip socialinio darbuotojo buvo reikalaujama dirbti tiesiogiai su savo klientais, t. y. šeimomis, jas lankyti, konsultuoti ir t.t., o visos pagrindinės savivaldybės įstaigos su kuriomis būtina tarpininkauti: Rajono savivaldybė, ypač Socialinės paramos skyrius ir švietimo skyrius, turto skyrius, rajono savivaldybės poliklinikos, Sodra, VMI, Visuomenės sveikatos biuras, Bendruomeniniai namai dirbo griežtai nuotoliniu būdu. Klientams pateikti prašymus ar gauti kokios informacijos tapo neįmanoma. Norėdama padėti klientams ištisai teko dvigubai sudėtingiau ieškoti, perduoti, pateikti prašymus ir panašiai. Labai sunku, kai norint prisiskambinti pvz.: į Sodrą nurodytu bendruoju numeriu, tu prarandi daugybe laiko, kol esi sujungiamas du kokiu tai specialistu ir šaltai gauni atsakymą, kad viską galima atlikti nuotoliniu būdu. Mūsų klientai netik, kad negeba savarankiškai pateikinėti prašymų internetu, dažnu atveju, net neturi tam reikalingų techninių priemonių (turint tik išmanųjį telefoną dažnai nerandama reikalinga informacija, negeba jos suprasti ir t.t.). Taip pat labai dviprasmiška, kada tu dirbi tiesiogiai su šeima, tačiau pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos posėdžiai dėl griežtų karantino ribojimų turi būti vykdomi tik nuotoliniu būdu. Dažnai vykę per ZOOM susirinkimai keldavo tiek klientams, tiek specialistams visokių nepatogumų. Tai neranda kur garso įsijungti, tai dingsta interneto ryšys, klientas laiko telefono įrenginį prie ausies nors yra pasijungęs kamerą. Taip pat noriu pažymėti, kad pas mus rajono savivaldybėje laibai skirtingai suprantamas soc. darbas su šeimomis, lyg taikomi dvigubi standartai. Miesto soc. darbuotojams būtina lankyti šeimas bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, seniūnijų soc. darbuotojai savo seniūnų palaikomi ir Soc. paramos skyriaus vedėjo, jiems griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis kontaktavimas.

Pagal susidariusią situaciją sumažėjo tiesioginis bendravimas su šeimomis ko pasekoje susilpnėjo ryšiai. Dalis šeimų dangstydamiesi karantinu vengdavo bendrauti su socialiniu darbuotoju, padaugėjo girtavimo atvejų, pagilėjo priklausomybių problema. Taip pat vengė vykdyt dalį įsipareigojimų, prisidengdami karantinu (psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijos ir t.t.).

Teikėme paslaugas bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas Centre ir paslaugų gavėjo namuose, tai vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Aišku, sunkiau buvo teikti nuotoliniu būdu, tačiau esame savo srities specialistai nuolat ieškome geriausio sprendimo, naujų darbo metodų bei formų.

Buvo baimė, jog nesilankant šeimoje gali įvykti krizinė situacija. Pandemijos metu padaugėjo alkoholio vartojimo, smurto, vaikų nepriežiūros atvejų. Šeimose jautėsi atsipalaidavimas, grįžus dirbti po sugriežtinto karantino reikėjo vėl susikurti artimą kontaktą.

- suprastėjusi darbuotojų emocinė būklė - adminstracijos atstovų abejingumas - įstatymai galioja tik darbuotojams ir paprastiems piliečiams - dėl priverstinio testavimo planuoju palikti darbą