Socialinio darbo organizavimo iššūkiai pandemijos laikotarpiu

Gerbiamasis/gerbiamoji,

     Esu Mykolo Romerio Socialinio darbo magistratūros studijų studentė Ilona Borovik. Vykdau baigiamojo darbo tyrimą, kurio tikslas atskleisti docialinio darbo organizatorių, atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų darbo organizavimo iššūkius pandemijos laikotarpiu  dirbant su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis.

     Prašau Jūsų atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Anketa yra anoniminė ir visi surinkti duomenys bus naudojami tik tyrimo tikslams. Jūsų atsakymai padės įvertinti ir atskleisti su kokiais sunkumais susiduria socialiniai darbuotojai savo darbe pandemijos laikotarpiu bei kokiais būdais sprendžia iškilusius sunkumus. Prašome nepraleisti nei vieno klausimo. Tikimės, kad Jūs įvertinsite šio tyrimo svarbą.

Iš anksto dėkoju už Jūsų atvirus ir sąžiningus atsakymus.

Nuoširdžiai dėkoju už Jūsų sugaištą laiką.

Su pagarba

Ilona Borovik

1. Jūsų kvalifikacinė kategorija:

2. Jūsų darbo stažas socialinio darbo srityje

3. Kokias pareigas užimate socialinio darbo srityje, dirbdami su šeimomis? (pasirinkite)

4. Kiek laiko dirbate su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis? (Pažymėkite)

5. Pažymėkite veiklas kurias vykdė išvardintos institucijos pandemijos laiku. (Pasirinkite, gali būti keli atsakymo variantai)

Kita (įrašykite)

  1. Sudėtingas šio klausimo atsakymų parinkimas, tikiuosi užpildžiau tinkamai
  2. Kai kurie klausimai nebuvo atsakyti, nes neatitinka pateiktas pareigybės.
  3. iki šiol nėra iširbta vieningos strategijos, pagrinde dirbama "gesinu ugnį" arba kyla problema, tada sprendžiame, principu
  4. Dirbome su šeimomis, teikėme socialines paslaugas
  5. Darbuotojai buvo palikti likimo valiai. Buvo toks jausmas, kad mūsų organizacija, kaip kita planeta. Apsaugos priemonėmis labiau rūpinosi profesinė sąjunga, teko reikalauti iš vadovo imtis iniciatyvos. Jautėsi vadovo abejingumas, buvo laukimas, kad viskuo turi pasirūpinti savivaldybė. Darbuotojai b nebuvo informuoti apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo specifiką. Buvo stipriai didelis informacijos trukumas.
  6. Parama šeimoms
  7. Apie tokius nebuvo girdėti
  8. Deja, šiame klausime, sistema neleido viename teiginyje pažymėti kelių atsakymo variantų.
  9. ką įrašyti?
  10. daugiau jokių
…Daugiau…

6. Kaip buvo organizuojamas socialinis darbas Jūsų institucijoje pandemijos metu? (Pažymėkite)

Kita (įrašykite)

  1. -
  2. Nuo 2021 kovo 1 d. mūsų įstaiga nebetaikė dalinio nuotolinio darbo. Darbas vykdomas tiesiogiai iš įstaigos visiems įstaigos darbuotojams, išskyrus psichologę.
  3. Darbui namuose naudojami savo kompiuteriai
  4. ką įrašyti?
  5. nera
  6. Buvo tikrinamas ne darbo ir poilsio režimas, bet tikrinamos darbo valandos, kiek tu dirbi. vadovas nuolat kaltino, kad per mažai dirbam, kad per dideli atlyginimai ir pan. Vadovo rūpestis buvo skirtas administracijos darbuotojams
  7. apsaugos priemonėmis buvom aprūpinti tik dalinai, pradžioje 5 poros pirštinių, 10 vienkartinių kaukių, 0,5 l dezinfekcinio skysčio. Pirkom iš asmeninių lėšų.

7. Pandemijos metu ko Jums labiausiai trūko? Kas labiausiai apsunkino Jūsų veiklą? (Trumpai parašykite)

  1. Kai prasidėjo pandemija, būtent 2020 m. kovo mėn. Socialiniai darbuotojai buvo palikti likimo valiai. Darbovietė nei bendravo, nei informavo kaip turi vykti darbas pandemijos laiku. Jokių priemonių nebuvo duota.
  2. Darbinę veiklą pandemijos metu labiausiai apsunkino nuotolinis darbas ir vaikų nuotolinis mokymasis, derinti šiuos dalykus be pagalbos yra tikrai sudėtinga.
  3. Apsaugos priemonių trukumas,apmokymų bei darbo priemonių dirbui nuotoliniu būdu, vykdyti posėdžius platformose.
  4. Kitų institucijų darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu, todėl ne visada buvo galimybė susisiekti.
  5. Bendravimo su atskirai gyvenančiais giminai2iais
  6. Administracijos komunikavimo, informacijos sklaidos įstaigos viduje, - dalijimosi informacija, pasiteiravimo apie darbo krūvius, rezultatus. Nebuvo numatyta gairių, nesuformuoti darbų vertinimo rodikliai, kriterijai, nenumatytos užduotys. Vėliau - reikalauta darbo rezultatų, įrodymų, kas padaryta.
  7. Darbo priemonių: transporto, kompiuterio, spausdintuvo.
  8. Gyvo kitų institucijų klientų aptarnavimo
  9. Trūko dažno bendravimo kontaktiniu būdu.
  10. Veiklą labiausiai apsunkino bendravimas su klientais telefonu ir vadovo nesupratingumas, jog darbas telefonu ir darbas iš namų taip pat yra sunkus. Iš vadovo buvo jaučiami kaltinimai, jog darbuotojai "sėdėdami" namuose nieko neveikia, telefonu paskambinti nėra sunku ir darbas lengvesnis. Karantino metu už sergančių kolegų pavadavimą nebuvo mokami priedai.
…Daugiau…

8. Su kokiais iššūkiais susidūrėte pandemijos metu, organizuojant pagalbą ir socialines paslaugas klientams? ( kai 1 – didžiausia problema,2 -didelis problema, įtakos turėjo, 3 – trukdė, bet darbo veiksmingumui įtakos turėjo mažai, 4 – mažai trukdė, 5 – netrukdė)

Kita (įrašykite)

  1. -
  2. Pirmo karantino metu darbas buvo vykdomas tik nuotoliniu būdu. Antro karantino metu buvo dirbama mišriai, dalijant darbuotojų srautus įstaigoje. Tačiau mano tiesioginis darbas antro karantino metu, buvo vykdomas tiesiogiai. Dirbau su savo klientais tiesiogiai.
  3. psichologinė darbuotojų būklė, psichologinis smurtas įstaigose, nežinomybė, pilietinių teisių ir laisvių suvaržymai, vadovų abejingumas, neapibrėžtų reikalavimų kaita, konkretumo darbe trūkumas, žmogiškų santykių "nykimas", visuomenės narių (tiek darbuotojų, tiek klientų, tiek kitų specialistų, tarp jų medikai pasyvumas, nepasiekiamumas, darbo imitacijos požymių gausa. Dažni atvejai kai darbuotojai išsako poziciją dėl nuolatinio žeminimo priverstinio "testavimo" metu. Tapo aišku kad seimas, prezidentas gali atvirai pažeisti LR Konstituciją, o žmogaus teisių organizacijos yra bejėgės. Tai reiškia kad įstatyminė bazė šalyje "byra" akyse.
  4. Darbo krūvis padidėjo, to pasekoje dirbome ilgiau nei darbo valandos. O dirbant prie kompiuterio nuolat akys pavargsta. Uždegimai prasideda ir t.t
  5. ???
  6. nebuvo
  7. Kai kurios institucijos savo neveiklumą bando pateisinti karantino laikotarpio reikalavimais.
  8. Socialinių darbuotojų trūkumas
  9. Savo įstaigos vadovu galiu tik pasidžiaugti - darbas pandemijos laikotarpiu sklandus, mumis labai rūpinasi - apsaugos priemonių gauname užtenktinai, visada primenama/pasiūloma jų pasiimti, taip pat jaučiamas psichoemocinis palaikymas, visada suteikiama pagalba iškilus sudėtingoms situacijoms su klientais. Taip pat gauname psichoemocinę pagalbą - darbuotojai dalyvauja streso valdymo grupėje (užsiėmimus veda psichologas).
  10. Daug kas įtakos neturėjo, nes dirbom, kaip visada. Trūkstamomis priemonėmis apsirūpinom pačios iš asmeninių lėšų.

9. Trumpai pateikite savo refleksija dėl socialinio darbo organizavimo šeimoms karantino laikotarpiu (pasiekimai, sunkumai, problemos ir kt.) kas būtų aktualu ir naudinga.

  1. Iš pradžių su šeimomis kalbėjimo tik telefonu. Šeimos nevisada kėlė telefono ragelius. Gan dažnai teikė neteisinga informacija (kai klausiau kur dabar randasi). Smurtas ir girtavimas šeimose dar padidėjo. Vaikų teisės specialistas nevyko į šeimas, nes teigė, kad negali. Tas laikotarpis ypač nuo 2020 m. kovo mėn, buvo sunkus. Nes nežinai kas vyksta, kaip dirbti, nėra priemonių. Darbovietė irgi neturi atsakymų. Eikite dirbkite, o kaip dirbti...Tai važiuokite į šeimas, tai nevažiuokite....Baimė lieka. Lengviau tapo jau po 2020 spalio mėn. Jau maždaug žinijome, kaip lankytis šeimose. Priemonių buvo.
  2. Kontaktinio darbo su klientais sumažėjimas karantino laikotarpiu atsiliepė konsultacijų teikiamų šeimoms kokybei ir pačių socialinių paslaugų kokybei. Šeimose padažnėjo piknaudžiavimas alkoholiu, smurtas, nedarbas , o iš to padidėjo psichologinių problemų.
  3. Pasiekimams priskirčiau įgytus įgūdžius informacinių sistemų sferoje. Problemos išlieka maži rezultatai dėl gyvo kontakto nebuvimo.
  4. Mano darbas karantino laikotarpiu labai mažai skyrėsi nuo darbo ne karantino laikotarpiu. Gal šiek tiek rečiau lankiausi kai kuriose šeimose, tačiau tada nuolat kontaktavau telefonu. Aš siūlyčiau neatsipalaiduoti, o pagal galimybes ir karantino laikotarpyje kuo tankiau lankyti šeimas, nes nuotolinis bendravimas neatstoja tiesioginių kontaktų.
  5. Karantino laikotarpiu socialines paslaugas darbuotojai teikė vadovaudamiesi savo nuožiūra ir atsakomybėmis. Nesulaukta jokios realios pagalbos ir patarimo iš vadovų (tiek įstaigos, tiek steigėjų ir ministerijos), nesuformuotos užduotys, kriterijai, vertinimo rodikliai ir pan. Neapibrėžtos darbo sąlygos, neišaiškintos karantinuotų/sergančių darbuotojų sąlygos, nenumatyti pavadavimo aspektai. Darbo veikla neapibrėžta dokumentais, - atsakomybė perkelta kiekvienam darbuotojui asmeniškai.
  6. Buvo labai keista, kada iš tavęs, kaip socialinio darbuotojo buvo reikalaujama dirbti tiesiogiai su savo klientais, t. y. šeimomis, jas lankyti, konsultuoti ir t.t., o visos pagrindinės savivaldybės įstaigos su kuriomis būtina tarpininkauti: Rajono savivaldybė, ypač Socialinės paramos skyrius ir švietimo skyrius, turto skyrius, rajono savivaldybės poliklinikos, Sodra, VMI, Visuomenės sveikatos biuras, Bendruomeniniai namai dirbo griežtai nuotoliniu būdu. Klientams pateikti prašymus ar gauti kokios informacijos tapo neįmanoma. Norėdama padėti klientams ištisai teko dvigubai sudėtingiau ieškoti, perduoti, pateikti prašymus ir panašiai. Labai sunku, kai norint prisiskambinti pvz.: į Sodrą nurodytu bendruoju numeriu, tu prarandi daugybe laiko, kol esi sujungiamas du kokiu tai specialistu ir šaltai gauni atsakymą, kad viską galima atlikti nuotoliniu būdu. Mūsų klientai netik, kad negeba savarankiškai pateikinėti prašymų internetu, dažnu atveju, net neturi tam reikalingų techninių priemonių (turint tik išmanųjį telefoną dažnai nerandama reikalinga informacija, negeba jos suprasti ir t.t.). Taip pat labai dviprasmiška, kada tu dirbi tiesiogiai su šeima, tačiau pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos posėdžiai dėl griežtų karantino ribojimų turi būti vykdomi tik nuotoliniu būdu. Dažnai vykę per ZOOM susirinkimai keldavo tiek klientams, tiek specialistams visokių nepatogumų. Tai neranda kur garso įsijungti, tai dingsta interneto ryšys, klientas laiko telefono įrenginį prie ausies nors yra pasijungęs kamerą. Taip pat noriu pažymėti, kad pas mus rajono savivaldybėje laibai skirtingai suprantamas soc. darbas su šeimomis, lyg taikomi dvigubi standartai. Miesto soc. darbuotojams būtina lankyti šeimas bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, seniūnijų soc. darbuotojai savo seniūnų palaikomi ir Soc. paramos skyriaus vedėjo, jiems griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis kontaktavimas.
  7. Pagal susidariusią situaciją sumažėjo tiesioginis bendravimas su šeimomis ko pasekoje susilpnėjo ryšiai. Dalis šeimų dangstydamiesi karantinu vengdavo bendrauti su socialiniu darbuotoju, padaugėjo girtavimo atvejų, pagilėjo priklausomybių problema. Taip pat vengė vykdyt dalį įsipareigojimų, prisidengdami karantinu (psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijos ir t.t.).
  8. Teikėme paslaugas bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas Centre ir paslaugų gavėjo namuose, tai vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Aišku, sunkiau buvo teikti nuotoliniu būdu, tačiau esame savo srities specialistai nuolat ieškome geriausio sprendimo, naujų darbo metodų bei formų.
  9. Buvo baimė, jog nesilankant šeimoje gali įvykti krizinė situacija. Pandemijos metu padaugėjo alkoholio vartojimo, smurto, vaikų nepriežiūros atvejų. Šeimose jautėsi atsipalaidavimas, grįžus dirbti po sugriežtinto karantino reikėjo vėl susikurti artimą kontaktą.
  10. - suprastėjusi darbuotojų emocinė būklė - adminstracijos atstovų abejingumas - įstatymai galioja tik darbuotojams ir paprastiems piliečiams - dėl priverstinio testavimo planuoju palikti darbą
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą