Socialinio darbo organizavimo iššūkiai pandemijos laikotarpiu

9. Trumpai pateikite savo refleksija dėl socialinio darbo organizavimo šeimoms karantino laikotarpiu (pasiekimai, sunkumai, problemos ir kt.) kas būtų aktualu ir naudinga.

  1. Iš pradžių su šeimomis kalbėjimo tik telefonu. Šeimos nevisada kėlė telefono ragelius. Gan dažnai teikė neteisinga informacija (kai klausiau kur dabar randasi). Smurtas ir girtavimas šeimose dar padidėjo. Vaikų teisės specialistas nevyko į šeimas, nes teigė, kad negali. Tas laikotarpis ypač nuo 2020 m. kovo mėn, buvo sunkus. Nes nežinai kas vyksta, kaip dirbti, nėra priemonių. Darbovietė irgi neturi atsakymų. Eikite dirbkite, o kaip dirbti...Tai važiuokite į šeimas, tai nevažiuokite....Baimė lieka. Lengviau tapo jau po 2020 spalio mėn. Jau maždaug žinijome, kaip lankytis šeimose. Priemonių buvo.
  2. Kontaktinio darbo su klientais sumažėjimas karantino laikotarpiu atsiliepė konsultacijų teikiamų šeimoms kokybei ir pačių socialinių paslaugų kokybei. Šeimose padažnėjo piknaudžiavimas alkoholiu, smurtas, nedarbas , o iš to padidėjo psichologinių problemų.
  3. Pasiekimams priskirčiau įgytus įgūdžius informacinių sistemų sferoje. Problemos išlieka maži rezultatai dėl gyvo kontakto nebuvimo.
  4. Mano darbas karantino laikotarpiu labai mažai skyrėsi nuo darbo ne karantino laikotarpiu. Gal šiek tiek rečiau lankiausi kai kuriose šeimose, tačiau tada nuolat kontaktavau telefonu. Aš siūlyčiau neatsipalaiduoti, o pagal galimybes ir karantino laikotarpyje kuo tankiau lankyti šeimas, nes nuotolinis bendravimas neatstoja tiesioginių kontaktų.
  5. Karantino laikotarpiu socialines paslaugas darbuotojai teikė vadovaudamiesi savo nuožiūra ir atsakomybėmis. Nesulaukta jokios realios pagalbos ir patarimo iš vadovų (tiek įstaigos, tiek steigėjų ir ministerijos), nesuformuotos užduotys, kriterijai, vertinimo rodikliai ir pan. Neapibrėžtos darbo sąlygos, neišaiškintos karantinuotų/sergančių darbuotojų sąlygos, nenumatyti pavadavimo aspektai. Darbo veikla neapibrėžta dokumentais, - atsakomybė perkelta kiekvienam darbuotojui asmeniškai.
  6. Buvo labai keista, kada iš tavęs, kaip socialinio darbuotojo buvo reikalaujama dirbti tiesiogiai su savo klientais, t. y. šeimomis, jas lankyti, konsultuoti ir t.t., o visos pagrindinės savivaldybės įstaigos su kuriomis būtina tarpininkauti: Rajono savivaldybė, ypač Socialinės paramos skyrius ir švietimo skyrius, turto skyrius, rajono savivaldybės poliklinikos, Sodra, VMI, Visuomenės sveikatos biuras, Bendruomeniniai namai dirbo griežtai nuotoliniu būdu. Klientams pateikti prašymus ar gauti kokios informacijos tapo neįmanoma. Norėdama padėti klientams ištisai teko dvigubai sudėtingiau ieškoti, perduoti, pateikti prašymus ir panašiai. Labai sunku, kai norint prisiskambinti pvz.: į Sodrą nurodytu bendruoju numeriu, tu prarandi daugybe laiko, kol esi sujungiamas du kokiu tai specialistu ir šaltai gauni atsakymą, kad viską galima atlikti nuotoliniu būdu. Mūsų klientai netik, kad negeba savarankiškai pateikinėti prašymų internetu, dažnu atveju, net neturi tam reikalingų techninių priemonių (turint tik išmanųjį telefoną dažnai nerandama reikalinga informacija, negeba jos suprasti ir t.t.). Taip pat labai dviprasmiška, kada tu dirbi tiesiogiai su šeima, tačiau pagalbos plano peržiūros, atvejo vadybos posėdžiai dėl griežtų karantino ribojimų turi būti vykdomi tik nuotoliniu būdu. Dažnai vykę per ZOOM susirinkimai keldavo tiek klientams, tiek specialistams visokių nepatogumų. Tai neranda kur garso įsijungti, tai dingsta interneto ryšys, klientas laiko telefono įrenginį prie ausies nors yra pasijungęs kamerą. Taip pat noriu pažymėti, kad pas mus rajono savivaldybėje laibai skirtingai suprantamas soc. darbas su šeimomis, lyg taikomi dvigubi standartai. Miesto soc. darbuotojams būtina lankyti šeimas bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, seniūnijų soc. darbuotojai savo seniūnų palaikomi ir Soc. paramos skyriaus vedėjo, jiems griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis kontaktavimas.
  7. Pagal susidariusią situaciją sumažėjo tiesioginis bendravimas su šeimomis ko pasekoje susilpnėjo ryšiai. Dalis šeimų dangstydamiesi karantinu vengdavo bendrauti su socialiniu darbuotoju, padaugėjo girtavimo atvejų, pagilėjo priklausomybių problema. Taip pat vengė vykdyt dalį įsipareigojimų, prisidengdami karantinu (psichologo, priklausomybių konsultanto konsultacijos ir t.t.).
  8. Teikėme paslaugas bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas Centre ir paslaugų gavėjo namuose, tai vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Aišku, sunkiau buvo teikti nuotoliniu būdu, tačiau esame savo srities specialistai nuolat ieškome geriausio sprendimo, naujų darbo metodų bei formų.
  9. Buvo baimė, jog nesilankant šeimoje gali įvykti krizinė situacija. Pandemijos metu padaugėjo alkoholio vartojimo, smurto, vaikų nepriežiūros atvejų. Šeimose jautėsi atsipalaidavimas, grįžus dirbti po sugriežtinto karantino reikėjo vėl susikurti artimą kontaktą.
  10. - suprastėjusi darbuotojų emocinė būklė - adminstracijos atstovų abejingumas - įstatymai galioja tik darbuotojams ir paprastiems piliečiams - dėl priverstinio testavimo planuoju palikti darbą
  11. teigiama: įmanoma posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Su didžiausiais sunkumais susidūrė šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus.
  12. Pandemijos laikotarpiu sunkumų su šeimomis nepatyriau
  13. Trumpesnis su šeima bendraujant jų aplinkoje laikas. Daug telefoninių pokalbių. Su šeima numatytų susitarimų vykdymas dėl karantino nukeliamas vėlesniam laikui, kai pasibaigs karantinas.
  14. Sunku buvo įkalbinti šeimas naudotis infoacines technologijas pvz.zoom programėlis, kad būtų galima matyti šeimos situaciją.
  15. Trūko kontaktinio bendravimo su šeima, kurie kėlė nepatogumų. Šeimoms buvo sunku ištverti karantiną, vaikų nuotolinį ugdymo procesą. Su šeimomis daug bendrauta telefonu, stengtasi kiekvieną išklausyti, padėti, padrąsinti. džiugu, kad karantino laikotarpiu darbas nenukentėjo, šeimos lankytos laikantis visų saugumo reikalavimų, daug bendrauta telefonu, šeimos nuotoliniu būdu bendravo, konsultavosi su kitais specialistais.
  16. Didžiausias sunkumas yra klientu demotivacija bei nebendradarbiavimas dirbant nuotoliniu būdu
  17. Sunkiausia yra tai, kad padaugėjo šeimų susiduriančio su soc. problemomis.
  18. sunkiau bendrauti su klientais nuotoliniu būdu, nes neužmezgant gyvo kontakto, neįmanoma asmenį sumotyvuoti. Šeimos naudojosi tuo, kad socialiniai darbuotojai nesilankė, iškilo problemų su smurtu, bei psichologine, emocine būsena. Zmonės daug laiko praleidžiantys prie TV ekranų buvo išbauginti, neramūs, pikti. Jokios informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, vien tik susirgimai. Tas labiausiai ir pakenkė šeimų gerovei.
  19. Pandemijos metu nutrūko įvairių specialistų paslaugų teikimas (psichologai, pozityvios tėvystės mokymai itt.) Antrojo karantino metu kai kurios paslaugos teiktos nuotoliniu būdu, tačiau ne visiems gavėjams jos yra pasiekiamos. Sunku buvo dirbti dėl nuolat siunčiamų įvairių skubių užduočių ir nuolatinių skaičiavimų ir ataskaitų teikimo.
  20. Labai sunku atsiriboti nuo darbo. Dirbi ir pietų metu ir po darbo. Neturi namuose atskiros erdvės darbui.
  21. Kai šeima gyvena nedideliame būste, o vaikų kokie 5, užtikrinti ugdymosi sąlygas, tėvai nesinaudoja šiuolaikinėmis technologijomis. Laikui bėgant tos problemos išspręstos.
  22. Soc. darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, testuojami, teikiama informacija, skiepijami. Karantino metu darbas vyko kaip ir iki karantino. Šeimose nesilankyta tik susirgus arba esant šeimoms saviizoliacijoje.
  23. Reikalinga informacija, kuri būtų pateikta operatyviai, konkrečiai. Iš bandymai reikalingi, jų dėka matome, kaip galima išgyventi bet kokioje situacijoje, kiek esame stiprūs
  24. Nesuprantamas nurodymas vengti kontaktinio šeimų lankymo, konsultacijos teikiamos tik telefonu. tai visiškas absurdas šalyje. Klientai pasimetę, vieni be socialinių įgūdžių su vaikais namie, kurie mokosi nuotoliniu, tėvai tinkamai negeba pasirūpinti vaikais ir negali gauti pagalbos. Gilėja esamos problemos šeimoje.
  25. Karantino laikotarpiu kitaip organizuojami buvo darbai, tačiau persiorentavus su paslaugų gavėjais daugiau bendrauta telefonu ,paslaugos organizuojamos nuotoliniu būdu.(psichologo, priklausomybės konsultanto konsultacijos) Sunkiausia buvo klientams bendrauti su savivaldybės specialistais ir su VMI. Pasiekimai žymiai prastesni, nes motyvacija veiksmingesnė betarpiškai bendraujant. Nors esame paskiepytos , tačiau paslaugų gavėjai ne visada priima geranoriškai.Jei reikia įvertinti vaikų saugumą - einame į namus. Jei informacijos perdavimui ar konsultavimui - tai atliekame kieme. Daugelis paslaugų gavėjų naudojasi karantinu - piktnaudžiauja alkoholiu- nenori įleisti į namus. Daugelį kartų į pagalbą telkėme ir policijos pareigūnus. Didžiausia problema buvo vaikų nuotolinis mokymasis, savalaikis prisijungimas, užduočių atlikimas , išsiuntimas.
  26. Didžiulis nerimas, kaip šeima priims paslaugas, ar įsileis, ar neatnešime viruso į šeimą. Didelė kontrolė, seniūno, kuri neleido vykti į šeimas, o iš jų grįžus socialinį darbuotoją laikydavo "raupsuotu".
  27. Trūko tiesioginio kontakto su paslaugų gavėjais,
  28. Didelė dalis paslaugų teikiamos nuotoliniu būdu, ne visi klientai turi galimybę jomis pasinaudoti nuotoliniu būdu (telefono, internetinio ryšio neturėjimas). Išaugęs alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys šeimose, nepilnamečių suicidinis elgesys.
  29. Dėl pandemijos dalis institucijų sustabdė savo veiklą dėl ko sumažėjo galimos pagalbos įvairovė klientams. Kai kurie klientai prisidengia pandemija ir atsisako bendrauti su socialiniais darbuotojais gyvai, įsileisti į namus.
  30. Sunkumai kaip ir minėjai klientų manipuliavimas dėl temp. turėjimo. Nežinome, kiek ta informacija tikra. Saugojantis kontaktai iki 15 min. iš dalies protinga, bet iš dalies ypač tik pradėjus dirbti su šeima, renkant informaciją tai labai mažas laikas.
  31. Karantino metu žymiai padaugėjo smurto šeimose atvejų, lankymasis šeimose buvo ribojamas. Mano manymu, aplamai socialinis darbuotojas, dirbantis su socialinės rizikos šeimomis, turi per mažai galios ir darbo įrankių, o karantinas dar labiau suvaržė ir apribojo. Reikėtų iš esmės keisti socialinę politiką, bet tai ilgametis procesas.
  32. Skirtumas tik tas, kad darbas nuotoliniu būdu, tačiau nauda ta, kad įgijau įgūdžių, kurių anksčiau neturėjau. Sunkumų nebuvo, nes mūsų organizacija darbą organizavo puikiai.
  33. Pakankamai gerai susitvarkėme, džaigiuosi už savo darbuotojus.
  34. Didžiausi sunkumai su kuriais teko susidurti, tai dėl kitų įstaigų, tokių kaip Socialinių išmokų skyriaus, seniūnių, Vilniaus būsto darbo, įstaigos gyvai nepriiminėjo klientų, socialiniams darbuotojams teko dirbti jų darbą: pildyti prašymus, vykti į kabinetą spausdinti prašymus, siųsti el. paštu įstaigoms. Socialiniai darbuotojai ne visi turi asmeninius spausdintuvus, namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos darbui pvz.: darbuotojai neturi tinkamų kėdžių, prasidėjo nugaros skausmai.
  35. Labai sunku organizuoti posėdžius nuotoliniu būdu, gaunasi perdėtas dokumentų pildymas spausdinimas. O kiek iš to naudos šeimoms tai nežinau.
  36. Buvo stebimi kraštutinumai: vieni paslaugų gavėjai per daug bijojo visko, kiti nieko nebijojo ir nenorėjo saugotis.
  37. Sunkumai - atsiradęs papildpomas darbam budrumo būsena, kad turi viską valdyti kontroliuoti, nes nematai klientų ir turi stebėti jų situaciją. Sunkumai- nežinai , kaip dirba kitos institucijos esant karantinui kas reaguos į smurtą, važiuos, bet vėliau jau buvo pateikti atsakymai Pasiekimai - išmokta naudotis progranomsi, kuriomis galima organizuoti posedzius nuotoliniu budu, pradeta bendrauti su seimomis skype programa, viberiu, pasiteisino, šeimos net is pradziu buvo intensyviau kontakte telefonu labiau atviresni, bet dabar jau naudojasi karantinu - sergu neatvaziuokite, neileidzia, nusleoia informacijos.
  38. Niekas nepasikeitė.
  39. Šeimos labai manipuliavo, meluodavo,teikė neteisingą informaciją. Nes į vidų negalėjom įeiti.
  40. Darbo nesumažėjo, viską apsunkina institucijų darbas nuotoliniu būdu,ypač laiko atžvilgiu.
  41. Darbas vyksta nuotoliniu būdu, taigi ir atvejo vadybos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Sudėtinga suorganizuoti visų institucijų susijungimą posėdžiui nuotolinio ryšio priemonėmis, nes pas visus skirtingos galimybės, gebėjimai, interneto ryršys. Labai trūksta gyvo pokalbio, kai matai žmogaus reakcijas, emocijas, kūno kalbą.
  42. Pasiekimai: informacinių technologijų panaudojimas vykdant darbo funkcijas. Kaikuriais atvejai tai naudinga, sutaupoma laiko ir finansų. Kaikuriais atvejais įvertinti situaciją nuotoliniu būdu yra labai sudėtinga, pasireiškė klientų piktnaudžiavimas esama situacija.
  43. Komentarų nėra.
  44. Pirmojo karantino metu buvo sunku psichologiškai, kai matai tuščias gatves. Sunkiausia kai tu turi dirbti, o klientai tavęs neįsileidžia naudodamiesi tuo, kad yra karantinas. Buvo sukurta skyriaus, teikiančios pagalbą šeimoms nuotolinėje platformoje grupė, kurioje dalindavomės svarbia informacija " čia ir dabar". Antrojo karatinio metu viskas vyko sklandžiau.
  45. Buvo sunkumų pačioje karantino pradžioje ir dvi savaites, kai visi darbuotojai buvo saviizoliacijoje ir dirbome tik iš namų. Po to lankėmės šeimose tiek, koks buvo poreikis, tik laikėmės visų saugumo reikalavimų. AV posėdžius taip pat dažniausiai vedėme iš klientų namų. Tik reikėjo daugiau laiko viskam pasiruošti, aptarti būsimą posėdį, jo sąlygas su šeima. Žinoma buvo sudėtingiau ir dirbti iš namų, kol neturėjome prisijungimų prie darbinio el. pašto, dokumentų. Tačiau tai įstaiga gana greitai išsprendė. manau, kad atsakingai laikantis saugumo reikalavimų užsikrėtimo rizika menka, nes tiek socialiniai darbuotojai, tiek atvejo vadybininkai lankė šeimas intensyviai, nes klientų grupė tokia, kad bendraujant tik nuotoliniu būdu, galima sužinoti tiek "viskas gerai, problemų nėra".
  46. Socialinės pagalbos specialistų ir paslaugų (psichologų, priklausomybių konsultantų, pozityvios tėvystės įg. mokymų) trūkumas karantino laikotarpiu. Didelė psichologinė įtampa darbe dėl didelio darbo krūvio, papildomų skubių užduočių atlikimo, darbų krūvis didėja, o priedai mažėja. Aktualu: trūksta įstatymuose apibrėžtumo, kaip lankytis šeimose, kai paslaugų gavėjas turėjo kontaktą su sergančiuoju ar sergantis Covid-19.
  47. darbas vyko sklandžiai, nes daugiausia kontaktuota ryšio priemonėmis. Ėjo sklandžiau organizuoti veiklą, susisiekti su reikiamais asmenimis konkrečiu klausimu. Kai klientai ateina patys, užvilkina savo vizitą , darbai nusikelia į mėnesio pabaigą. Kadangi karantino metu darbuotojas galėjo išspręsti klausimus ryšio priemonėmis, jis pats susisiekia su reikiamu asmeniu, todėl darbai vyko tolygiai ir sklandžiai.
  48. Nuotoliniu būdu organizuojami posėdžiai trukdė sudaryti kokybišką pagalbos planą šeimai, pagalba pavėluota ir neteikiama dėl karantino ribojimų, psichologinė savijauta prasta tiek paslaugos gavęjo tiek paslaugos teikėjo, niekinė psichologo teikiama pagalba nuotoliniu būdu, kaip ir visos paslaugos kurios buvo teikiamos nuotoliniu būdu, informacijos ir instrukcijų stoka dirbant karantino sąlygomis, klientų prasti įgūdžiai naudojantis informacinėmis technologijomis.
  49. Emocinio palaikymo stoka
  50. Pandemijos metu su šeima dirbama bet kokiu atveju, teikiamos visos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.
  51. Sunkumai, jog gyvo kontakto labai mažai.
  52. Karantino metu lydėjo baimė, nežinia dėl savo sveikatos. Vykymas viešuoju transportu pas paslaugos gavėją ( pavyzdžiui į stacionarias įstaigas) nes yra dalis darbų atliekamų tiesiogiai. Bet jau antro karantino metu darbas vyko sklandžiai,nes pradėjo skiepyti.
  53. Ateičiai: parengti instrukcijas ekstremalių situacijų metu kuo vadovaujantis būtų dirbama su klientais( soc. rizikos šeimos -jų lankymas, neįgalių asmenų lankymas-galima pagalba jiems, pagalbos į namus asmenų lankymas, integrali pagalba ir t.t)
  54. Pasiekimai - išmokome naudotis įvairiomis platformomis, jose organizuoti atvejo vadybos posėdžius, bendrauti su kolegomis ir vadovais aptariant darbo klausimus ir kt., dalyvaujant nuotoliniuose mokymuose. Sunkumai - darbas nuotoliniu būdu nėra toks efektyvus, kadangi ši darbo sritis reikalauja artimesnio, betarpiškesnio kontakto su klientais, ypač vaikais. Problemos - kai kurios įstaigos dirbdamos nuotoliniu būdu neužtikrina galimybių bendrauti ir bendradarbiauti su jomis tam tikromis ryšio priemonėmis, skirtingose platformose. Be to, dauguma įstaigų, tame tarpe ir savivaldybė, taip pat dirba nuotoliniu būdu, todėl kartais kyla sunkumų tiek klientams, tiek socialiniams darbuotojams.
  55. trūko įstaigos konkrečių rekomendacijo dėl paslaugų teikimo
  56. Sudėtingiausia vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį neturint gyvo kontakto su klientu. Sudėtinga organizuoti nuotolinius posėdžius su vaizdu, nes vienu metu nėra galimybės vesti posėdį bei protokoluoti, todėl darbas labai užsitęsia vėliau pildant pagalbos planą. Organizuojant nuotolinius posėdžius be vaizdo tenka prieš posėdį, posėdžio metu ir po posėdžio daug bendrauti su nuotoliniame posėdyje dalyvavusiais dalyviais derinant pagalbos plano sudarymą.
  57. Klientai buvo labiau atsipalaidavę, dažnai piktnaudžiavo karantino situacija, atsisakydami palaikyti tiesioginį kontaktą su darbuotoju.
  58. Teigiamamas aspektas, kad išmokome būti lankstesni, naudojant išmaniąsias technologijas posėdžių organizavome, klientai taipogi prisitaikė prie tokios situacijos, neigiama šio aspekto pusė, kad nuolat trūksta tiesioginio kontakto, realios šeimos situacijos pamatymo, daug žmonių šiuo karantino laikotarpiu jaučiasi vieniši, atsiriboję nuo bendravimo, irzlūs ir viskuo nepatenkinti, paslaugų spektras susiaurėjęs, daug paslaugų gaunama nuotoliniu būdu. Vaikai mokosi nuotoliniu būdu, tėvams trūksta žinių ir įgūdžių padedant užtikrinti, kontroliuoti vaikų ugdymą ir švietimą, vaikai masiškai nesijungia prie daug pamokų, tėvai pavargę.
  59. Pasikeitimai: darbas pradėjo vykti dalinai nuotoliniu būdu,priemonių tam ne visi turėjo, kompiuteris,spaudintuvas. Įstaigą nepasirūpimimo ir nepasidomėjo ar darbuotojai turi nuosavas priemonęs,kad galėtų naudotis dirbant iš namų. Neaiškiai apibrežtas darbas nuotoliniu budu. Darbuotojai laikantys saugumo turi dirbti nuotoliniu budu,o mūsų įstaigoje darbuotojai dirba tik iš namų,bet lankosi šeimose.
  60. Išmokome dirbti kitokiomis sąlygomis, naujos patirtys ieškant problemos sprendimo būdų, be galo daug telefono skambučių įvairiu paros laiku ir kantrybės išbandymas
  61. Sudetingiausia dirbti nes kiekviena diena vis Valstybes isrinktieji keitie ir ivedinejo naujas taisykles
  62. Šeimos lengvai galėjo išvengti vizitų, konsultacijų, pasakydamos, kad serga.
  63. Karantino pradžioje didžiausia problema buvo ta, kad sumažėjo pasirenkamų paslaugų spektras, sunkiau buvo gauti kvalifikuotą specialisto pagalbą šeimoms. Tačiau šis laikotarpis išmokino naudotis technologijomis specialistus ir klientus.
  64. didžiausia problema buvo gauti reikiamus dokumentus dėl paslaugų teikimo.
  65. Karantino metu mažai laiko skiriama bendrauti su šeimomis, dideli darbo krūviai, reikalavimai dėl dokumentų tvarkymo
  66. Darbas buvo toks pat kaip ir prieš karantiną, daugiau bendravome su klientais nuotoliniu būdu.
  67. Darbas organizuotas puikiai, sunkumų nebuvo
  68. Sunkumų sukėlė perėjimas nuo kontaktinio prie nuotolinio darbo, nes tam nebuvo pasiruošta.
  69. Darbas nenutrūko, išmokom efektyviau naudotis IT technologijomis.
  70. Vadovybės, savivaldybės abejingumas socialinių darbuotojų atžvilgiu labai apsunkino darbą karantino laikotarpiu
  71. trūksta paslaugų. Paslaugų gavėjai nepripratę konsultuotis su psichologais su kitais specialistais nuotoliniu būdu, norėtų susitikti gyvai bei aptarti esamas problemas ir jų sprendimo būdus.
  72. Kadangi dirbome ne nuotoliniu būdu, tai didelių įššukių organizuojant darbą nebuvo, tik labai trūko informacijos apie darbą jo eigą ir t.t. karantino metu. pradžioje karantino trūko darbo priemonių, apsaugos priemonių. Dažnu atveju būdavo nesaugu lankytis šeimose, nes neturėdavome informacijos apie galimus klientų kontaktus su sergančiaisiais. klientai dažnu atveju nesilaikydavo saugos reikalavimų dėvėti kaukes bei kitų higienos normų. Kadangi naudojame savo asmenines transporto priemones darbo tikslams, o po darbo naudojame jas ir asmeniniams tikslams, tad sukeldavo nerimą dėl šeimos narių sveikatos, bei patirdavau papildomų išlaidų dezinfekuojant automobilį. Teikiant paslaugas susidurta su problema, kai klientai neturi reikiamų priemonių susisiekti su kitomis institucijomis el laiškais.
  73. asmeniškai jaučiausi siaubingai, nes buvo priimtas sprendimas dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tik po 8 kelios minutės sulaukdavau vadybininkės skambučio ir pirmas klausimas "kur esat". Direktoriaus įsakymu administracija dirbo nuotoliniu būdu, tačiau dirbančios su šeimomis turėjom vykti į šeimas ir kiekvieną dieną pateikti ataskaitą, ką veikėm keliose šeimose lankėmės. Toks darbo vertinimas ir požiūris į darbuotoją, kaip į žmogų neturi vertinimo.
  74. Didžiausi sunkumai - per mažas paslaugų paketas(psichologų konsultacijų, tėvystės kursų, vaikams, turintiems delinkventinio elgesio). Teigiami dalykai, tai, kad puikiausiai galima dirbti nuotoliniu būdu, su paslaugų gavėjais daug dažniau bendrauji telefonu ir viską gali suderinti. Darbas perspektyvoje gali būti mišrus.
  75. Socialinio darbo organizavimas karantino laikotarpiu iš tiesų buvo ganėtinai apsunkintas, teko baimintis dėl savo sveikatos, o likusių namuose. Taip pat nemažiau nerimą kėlė ir apsilankymai šeimose, kurios kai kada pasinaudodavo karantino sąlygomis ir nesuteikdavo galimybės įvertinti gyvenimo sąlygų ir kt.
  76. Padaugėjo susirašinėjimo tarp kolegių, kitų institucijų. Tai iš dalies apsunkina, bet pateikiama konkreti ir apgalvota nuomonė, informacija. Man asmeniškai sunkiausi buvo telefoniniai pokalbiai, nes reikėdavo išklausyti, palaikyti ir kolegę.
  77. Pasiekimai- gebėjimas dirbti nuotoliniu būdu, sunkumai - organizuoti kompleksinę pagalbą, dokumentacijos tvarkymas.
  78. Trūksta bendravimo su klientais, telefonu klientai dažnai neatvifauja apie jiems kylančias problemas
  79. Šiaulių rajonas karantino metu dirbo ir dirba su šeimomis ir teikė jiems paslaugas jų namuose, vienintelis sunkumas buvo negalėjimas atvykti į savo darbo vietą susitvarkyti bylų, dokumentų ir t.t.
  80. Sunku buvo teikti pagalbą šeimoms kai darbo rezultatai priklausydavo nuo kitų institucijų. Šeimoms neturinčioms kompiuterio, interneto buvo apsunkinama pagalba dėl pažymų gavimo ir t.t
  81. su šeimomis nedirbamu
  82. Aš tiesiogiai šiuo metu nedirbu su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Mano darbo sritis yra paslaugų teikimas visiems asmenims, kuriems socialinės paslaugos priklauso.
  83. Šeimose atsivėre ir paaštrėjo problemos: alkoholio vartojimas, smurtas, vaikų mokymąsis, užimtumas, nusitęsė arba visai atidėtos medicininės paslaugos, konsultacijos. Socialinis darbuotojas ar atvejo vadybininnkas pandemijos metu buvo arčiausiai paslaugų gavėjo .
  84. Nevisos šeimos moka naudotis programomis, todėl apsunkina posėdžių vedimą.
  85. Antrojo karantino metu darbas su šeimomis iš esmės nepasikeitė, tiesiog yra laikomasi visų rekomenduojamų saugumo reikalavimų, klientai negali būti aptarnaujami įstaigoje, mažinamas laiko šeimose buvimas ir pan. Vienas didesnių pokyčių įvykusiu šalyje įvedus karantiną buvo tai, jog atvejo vadybos posėdžiai yra organizuojami nuotoliniu būdu, dėl to kai kuriems klientams iškyla sunkumų prisijungti į posėdžius ir tenka ieškoti išeičių kaip organizuota posėdį į ji prijungiant klientą kuris negali prisijungti, tenka skambinti klientams telefonu, kad jie galėtu pasisakyti ir girdėtu ką sako specialistai, buvo atvejų, kad teko posėdžius organizuoti klientų namuose.
  86. Nuotolinio darbo metu prarandamas laikas tarp darbo ir poilsio valandų. Klientai pasilikdavo sau teisę skambinti net labai vėlai vakare, o darbuotojas jausdamas atsakomybę už šeimą, visada būdavo įsitraukęs į darbą. Savo technologijų, elektros naudojimas iš savo asmeninių lėšų, nepasiūlyta kompensacija. Neįvertintas darbas ir rizika, nesulaukėme paskatinimo ar palaikymo geru žodžiu, padėka, darbuotojui tai kelia nusisvylimo pojūtį. Paskirta piniginė premija 300 eur , priskaičiuota prie atlyginimo buvo nuskaičiuota ir gražiai atrodė tik popieriniame variante bet ne realioje išraiškoje, nes atskaičiuoti didesni mokesčiai. Socialiniai darbuotojai patyrė daug streso, bei įtampą.
  87. Viskas išgyvenama.
  88. Mano darbo pobūdis praktiškai nesikeitė. Apsilankymo metu pirmiausiai turėjome išsiaiškinti ar neserga seimos nariai. Trūko kontaktinių specialistų konsultacijų.
  89. 2020 metų pavasario karantino laikotarpiu buvo visi įbauginti, jog tiek šeimos, tiek darbuotojai bijojo kontaktinio bendravimo. Tačiau rudens karantino metu situacija buvo kitokia. Laikantis privalomų rekomendacijų tiesioginis paslaugų teikimas buvo žiniai intensyvesnis, ypač toms šeimoms, kurios prašydavo pagalbos ar augina nepilnamečius vaikus. Šeimoms nuolat buvo teikiama nemokamo maisto parama. Konkretaus darbo grafiko kada dirbti tiesioginiu ar nuotoliniu būdu nebuvo. Socialinis darbuotojas pagal situacija turi pats susidėlioti.
  90. Sunku, nes nebuvo metodinio išaiškinimo kaip elgtis pandemijos laikotarpiu. Pasiekimai-viskas įmanoma kai nenuleidi rankų ir susitelki į čia ir dabar akimirką.
  91. Nenoras šeimų bendradarbiauti
  92. Nuotolinis darbas, informacinių komunikacinių technologijų naudojimas. Reikia užtikrinti nuotolinį darbą. Neadekvačios valdymo priemonės, žmonės bijo labai, laiku nesikreipia pagalbos. Niekas nekonsultuoja manęs pavyzdžiui, nemokė kaip dirbti su technologijomis. Kaip veiklas perkelti į virtualią erdvę, tai neįsivaizduoju. Labai padaugėjo gaunančių paslaugas, padaugėjo vartojančių alkoholį, bedarbių.
  93. Su šeimomis reikalingas kiek įmanoma saugesnis darbas kontakte.