8. Mokslininkai prognozuoja, kad pasaulis su viruso pandemijomis gali susidurti dar ne kartą. Ar virtualus mokymasis gali tapti mūsų neišvengiama ateitimi? Kokias pamokas turėtume išmokti besiruošdami ateinančioms krizėms?
Kiekvienais metais siaučia virusai, juk tai nėra naujiena. Žmonių mirtys – taip pat. Virtualus mokymasis bus nebent mūsų pačių pasirinkimas. Manau, reikėtų rasti “auksinį viduriuką”, nes šįkart viskas yra pernelyg sureišminta, sukelta panika.
Manau, kad taip. Jei virusas toliau tęsis kitais metais teks mokytis namie. Mokytojai turi suprasti, kad mokiniai turi daug veiklos, kad jie sėdi namie, nereiškia, kad nieko neveikia. Kai kurie turi virtualius būrelius, kiti savanoriauja iš namų, užsiima savo mėgstama veikla. Tai, kad jie mus užkrauna begaliniu kiekiu darbo, sukelia daug streso, tai kenkia moksleivių psichinei būklei, kuri ir taip dabar kenčia dėl atsiskyrimo nuo visuomenės. Taip pat yra atimamas visas laisvas laikas, nėra laiko atsikvėpti net savaitgaliais.
Nebijoti ir kurti tobulesnes programas. :)
Žinoma, kad tai gali būti neišvengiama ateitimi. Iki kitos krizės, kad ir kada ji būtų, visuomenė jau būtų susipažinusi su nuotoliniu darbu bei mokymusi ir iškiltų mažiau problemų nei buvo šį kartą.
Susistemizuoti mokymo procesą, viskas labai išbarstyta tarp įvairių platformų, sunku surasti informaciją.
Jis gali būti geresnis, jei nesėdėtų trečią kartą tas pats diedas aplink tą pačią kėdę, stumdomas kitų ir nieko nedarydamas - “palaikydamas tvarką”. “Ta ryža” bent kažką darė.
Turėtų būti sutelktas dėmesys į mokinių sveikatą tokio mokymosi metu dėl akių, laikysenos ir psichinės būklės. Mokslininkai turėtų (ateity, jei pasikartos toks mokymasis) padėti sudaryti apgalvotą mokymosi sistemą, sudaryti grafikus ir taisykles.
Gali, trumpinti mokslo metus.
Nemanau ,kad tai turetu tapti nuolatine mokymosi priemone ,taciau IT specialistai turetu dirbti prie galimu planu ,jog kitakart uzpludus pandemijai butume pasiruose.
Žmonės turi būti sąmoningi, ugdyti savo savarankiškumą ir būti atviri naujovėms.