Lietuvos gyventojų nuomonė apie lietuvių kalbos mokymą vidurinėse mokyklose
Mano vardas Jolita ir šiuo metu pagal mainų programą studijuoju Japonijos Tsukubos universitete. Čia rašau lyginamąjį darbą apie japonų kalbos mokymą Japonijos vidurinėse mokyklose (11-12 klasės) bei lietuvių kalbos mokymą Lietuvių mokyklose, o taip jų ypatumus. Tam privalau atlikti Japonijos bei Lietuvos gyventojų, baigusių mokyklą anksčiau nei prieš metus, aplausą, kuri padės man tęsti tyrimą. Anketa yra anoniminė ir visi duomenys bus naudoti išskirtai šitam vienam tyrimui ir niekam kitam.
Kokios rūšies mokyklą baigėte?
Baigimo metai ir mėnuo:
- 2009 06
- 2012 liepa
- 2004.07
- 2000-2012
- 2012 07
- 2010
- 2010 06
- 1977 07
- 2011 Birželis
- 2012 birželis
Jūsų lytis:
Ar esate patenkintas lietuvių kalbos švietimu mokykloje, kurią baigėte?
Asmenys atsakę į praeitą klausimą "Nesu patenkintas (-a)", gal galėtumėte trumpai paaiškinti, kodėl nesijaučiate patenkintas (-a) ?
- Nesu visai nepatenkinta, bet ir nesu pakankamai patenkinta. Labai priklauso nuo mokytojo. Turėjau labai prastą mokytoją, kuri kartais net dažniau darydavo klaidas nei patys mokiniai. Labai nepasitikėdavau jos mokymu, bet keletą dalykų apie lietuvių kalbą visgi iš jos išmokau visam gyvenimui. Visa kita turėjau mokytis savarankiškai.
- Trūksta akademinio pobūdžio rašymo užduočių. Šiuos įgūdžius reiktų įgyti prieš stojant į universitetą.
- Dėl mokytojo "mokymo"
- Visą laisvalaikį prarydavo kūrinių skaitymas ir aprašymai (30 lapų ilgumo).
- ribojama mastymo laisve, nelavinami viesojo kalbejimo igudziai
- bjaurus mokytojai, kurie tyciojasi is mokiniu nesekmiu, pasene mokymo metodai
- Pamokos būdavo nuobodžios. Metodai, kurie būdavo taikomi mokant, man asmeniškai nepatiko.
- Turėjau prastą mokytoją
Kokio pobūdžio turinio lietuvių kalbos pamokose būdavo daugiausiai?
Kita
- literatūros istorija, kūrinių interpretacijos analizes bei gramatika ir jos užduotys.
- Teksto suvokimas, kalbos kultūra, skyryba
- teksto suvokimo, interpretavimo užduočių
- visko po lygiai
- Visko po lygiai
- Visko po truputį
- Priklauso nuo mokslo metų, iš pradžių buvo daugiausia gramatika, vėliau buvo vien literatūra, jos supratimas, interpretacijų, teksto suvokimo ir rašinių rašymas.
- Mokytojos asmeninių marazmų
Vadovėliuose, kuriuos naudojote, buvo daugiausia:
Kita
- gramatikos, kūrinių suvokimo bei skaitymo ir be abejo literatūros istorijos.
- Teksto suvokimas, kalbos kultūra, skyryba, gramatika
- Vadovėlių nenaudojom. Skaitėm pilnus kūrinius ir atlikinėjom užduotis mokytojos išleistose gramatikos testų knygose.
- Visko
- Nenaudojome vadovėlių
- Buvo visko, priklausomai nuo mokslo metų.
Iš lietuvių kalbos pamokose vykdomo turinio, kas labiausiai privertė gyvenime po baigimo?
Kita
- visko po truputį, ypač gramatika.
- gramatika ir rašinių rašymas
- Gramatika, kalbos kultūra, teksto suvokimas, skyryba
- Kūrinių skaitymas, gramatika ir rašyba
- Rašyba ir gramatika, taip pat ir kūrinių skaitymas
- Visi aukščiau išvardyti dalykai buvo naudingi
Koks buvo Jūsų asmeninis tikslas besimokant lietuvių kalbos vidurinėje mokykloje? (galimi keli atsakymo variantai)
Kita
- taisyklingai vartoti lietuvių kalbą (netaisyklingai suformuluotas pirmas pasirinkimas)
Ar lietuvių kalbos pamokos reikalavimai ir turinys atitiko Jūsų auksčiau nurodytą tikslą(-us)?
Asmenys atsakę į praeitą klausimą "Ne", gal galėtumėte trumpai paaiškinti, kas būtent neatitiko Jūsų užsibrėžtų tikslų?
- neadekvatus mokymas
- Per mažai skiriama dėmesio gramatikai ir mokinių minčių dėstymui žodžiu
- Tai buvo tartytum istorijos pamokos, rašybos nieko neišmokau.
- Nelanksti, nemotyvuojanti domėtis literatūra sistema, nepakankamai dėmesio svarbioms gyvenime sritims (pvz.: kanceliarinės kalbos pagrindams)
- Ir taip ir ne. Išmokė taisyklingai rašyti, išmokė gramatikos taisyklių. Tačiau buvo sausoka. Tikėjausi be gramatikos ir rašybos taisyklių gauti kitų dalykų.
- Pamokų turinys nebuvo susijęs su mano siekiamais tikslais dėl neprofesionalios mokytojos
Ar manote, kad lietuvių kalbos pamokose išmokti perteikti savo mintis ir nuomonę kitam asmeniui yra būtinybė?
Kodėl taip manote?
- Savo minciu pamokose nelabai kas ir megsta klausytis
- Mokėjimas perteikti mintis ir taisyklingai kalbėti yra vienas iš svarbiausių kriterijų besimokantiems kalbos. Jaunas asmuo lengviau įsisavina informaciją, todėl šitų sugebėjimų tobulinimas pamokų metu yra efektyviausias.
- Mokykla privalo ruuošti pilnavertę asmenybę, kuri sugeba reiškti ir tinkamai perteikti savo mintis.
- Nuo to priklauso kalbos mokėjimas
- Reikia išmokti rišliai bendrauti
- lengviau bendrauti su kitais
- kad nevadintu taves lenku
- Dėl lengvesnio bendravimo.
- Jei žmogus neišmoks sklandžiai reikšti minčių savo kalba, vargu ar komunikacija bus efektyvi.
- Nes to prireikė tolimesniame gyvenime - darbe, universitete, kur itin gausu įvairių pristatymų, konferencijų ir gebėjimas sklandžiai reikšti mintis žodžiu yra būtinas.
Ar manote, kad lietuvių kalbos įskaita (egzaminas žodziu) yra būtina?
Kodėl taip manote?
- Butinai reikia moketi tarti ir suvokti kalbesiana
- Mokinio kalbėjimo įgūdžių patikrinimas yra lyg išbandymas po kurio, mokinys pats gali įvertinti savo sugebėjimus ir nuspręsti ar juos reikia tobulinti įdedant daugiau pastangų.
- Kalbėjimas vienas iš pagrindinių kalbos įrankių. Jei jau tikrinam žmogaus sugebėjimą ant popieriaus dėstyti mintis, gal patikrinkim, ar jis sugeba sakinį suregzti žodžiu...
- Išgirsti žmogaus dėstomas mintis
- Reikia išmokti rišliai perteikti mintis kalbant ir jas argumentuoti
- grudina bendravime
- Puikus drasos isbandymas
- Kad kalbėdami mąstytų.
- Manau, kad bet kurios kalbos mokyme, tokios užduotys yra naudingiausios. Kartais geriau pasakyti netaisyklingai, bet susišnekėti.(Pasijaučia išvykus į užsienį) Tokių užduočių nebuvimas mokinius priverčia išmokti teoriją, bet nepanaudoti praktikoj.
- Gebėjimas mokėti reikšti mintis skladžiai svarbus ne tik mokykloje, bet ir tolimesniame gyvenime.
Apie ką galėtumėte pasakyti: "Kaip gerai, kad šitą per lietuvių kalbos pamokas įsisavinau!"? (galimi keli atsakymo variantai)
Kita
- Manau, kad svarbu įsisavinti ir rašybos taisykles bei bent jau kalbos kultūros pagrindus. Apmaudu, bet labai daug žmonių nesugeba taisyklingai parašyti elementarių žodžių.
- Rašymas lietuvių kalba
- daugeli dalyku teko isisavint taigi neturiu konkretaus atsakymo.
- Rašinių rašymas tik iš dalies. Labiausiai įsisavinau skyrybą.
- Daugiau naudos šiais aspektais gavau universitete. Mokykla suteikė tik bazinius dalykus, pvz: gramatika, viso kito beveik neliko atmintyje nors nebuvau iš tinginčiųjų.
- taisyklingai nadotis ir rasyti tekstus lietuviu kalba
- Literatūros istorija
- Vienintelis dalykas, ką įsisavinau, buvo paprastos kalbos vartojimas raštu ir žodžiu. Daugiau nieko nesistengiau ir nenorėjau įsisavinti.
- Išmokau išsisukinėti ir apsimetinėti.
- Argumentuoti savo nuomonę pasitelkus šaltinius.
Jei turėtumėte galimybę pakartoti lietuvių kalbos vidurinėje mokykloje kursą, kokius gebėjimus norėtumėte įsisąvinti? (galimi keli atsakymo variantai)
Kita
- Pirma, tai turbūt nekartočiau kurso, nes nemanau, kad to reikia. Mokykloje kursas buvo įsisivaintas gerai. Tai ko gyvenime tikrai nereikės, pamiršta. Jei prireiks, tikrai pasikartoti galėsiu ir pati.
- geriau įsisavinti gramatiką ir žodžių rašybą
- Mieliau kartočiau daugiau praktikoje praverčiančius dalykus, kad ir tą pačią gramatiką.
- Norėčiau tobulinti sudėtingų literatūrinių bei mokslinių tekstų skaitymą ir suvokimą
- nieko
- labiau atkreipciau demesi i gramatika
- Daugiau literatūros, bet pasaulinės, o ne tik lietuviškos
- Nors mokyklos laikais nesinorėjo, dabar su didžiuliu noru padiskutuočiau apie kūrinius
- įsisavinau viską, ką reikia
- Nieko nenorėčiau