Ketverių – penkerių metų amžiaus vaikų komunikacijos ugdymas šiuolaikine grožine vaikų literatūra ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Gerb. Respondente,

Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos ketvirto kurso studentė Rita Sabaliauskienė atlieka tyrimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ketverių-penkerių metų amžiaus vaikų komunikacijos ugdymą šiuolaikine grožine vaikų literatūra ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Apibendrinti tyrimo rezultatai bus panaudoti baigiamajame darbe „Ketverių-penkerių metų amžiaus vaikų komunikacijos ugdymas šiuolaikine grožine vaikų literatūra”. Tyrimo metu nurodyti vardo ir pavardės nereikia, tai daroma siekiant užtikrinti Jūsų anonimiškumą. Atsakydami į klausimus Jūs sugaišite apie 15 min. Jūsų pateikta nuomonė ir apibendrinti tyrimo rezultatai leis nustatyti kaip yra ugdoma ketverių – penkerių metų amžiaus vaikų vidinė komunikacija šiuolaikine grožine vaikų literatūra.

Atsakydami į anketoje pateiktus klausimus atsakymo, kuris labiausiai atitinka Jūsų nuomonę, variantą pažymėkite V, o kur reikia įrašykite. Pažymėti galima keletą variantų.

1. Jūsų pedagoginio darbo stažas:

2. Jūsų pedagoginė klasifikacija:

3. Kaip, Jūs, suvokiate komunikacijos sąvoką? Tai:

4. Kodėl taip manote?

  1. Nes visai apima komunikacija
  2. Komunikacija duoda daug naudos, ne tik informacija, patirties dalinimas. Vaikas bendraudamas greičiau, geriau vystosi, tobulinasi.
  3. Nes, komunikacija neapsiriboja tik patirties dalinimusi per žodžius, kalboje naudojami ir įvairūs ženklai, gestai, kuriuos vaikas ar pedagogas naudoja kalboje.
  4. Nes komunikuoti galima įvairiai
  5. Vartodami kalbą siekiame, kad ji būtų išraiškinga, skambi, jausminga. Jos pagalba žmogus geba gauti arba perteikti informaciją. Geba keistis informacija, patirtimi, perteikia savo emocijas, jausmus. Komunikacija - tai ne tik kalbėjimas, bet ir klausymas pašnekovo, stebėjimas jo emocijų, kūno kalbos,gestikuliacijos.
  6. Komunikuoti galima ir gestais ir perduoti patirtį ir keistis turima informacija.
  7. Komunikacija, mano supratimu, yra bendravimas įvairiais būdais, metodais dėl įvairių priežasčių, kaip informacijos ar patirties keitimusi.
  8. Dėl to kad viskas yra aktualu ir reikalinga.
  9. Nes tai geriausia.
  10. Komunikuodamiperduodame žvaigždė g CD V mvieni kitiems ir informaciją, ir patirtį, ir jausmus, ir svajones... Tą patį gauname ir iš kito komunikuojančiojo.
…Daugiau…

5. Kas, Jūsų manymu, atsakingi už ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikacijos ugdymą?

6. Kodėl taip manote?

  1. Abu turi poveikį vaikui vaikas ir šeimoj ir įstaigoje daug laiko praleidzia
  2. Aišku, viskas turi ateiti iš šeimos, bet pedagogo vaidmuo taip pat svarbus.
  3. Nes pirminis ugdymas vyksta namuose nuo gimimo, o vėliau tęsiasi ugdymo įstaigoje, kuri plečia vaiko komunikacijos ugdymą. Abi pusės atsakingos už vaiko komunikacijos ugdymą.
  4. Šeima- vaiko pagrindas, o su pedagogais praleidžia daug laiko.
  5. Šeima - tai pirmoji institucija, kurioje vaikas pirmiausia išgirsta kalbą, išmoksta taisyklingai kalbėti, mokosi komunikuoti. Vėliau, lankydamas ikimokyklinę įstaigą - vaikas mokosi bendrauti, ugdosi komunikacinė kompetencija.
  6. Tėvai pagrindiniai vaikų ugdytojai, o pedagogai pagalbinikai, todėl abiejų indelis vienodas.
  7. Nes jei nebus bendradarbiavimo tarp šeimos ir pedagogų, nebus pasiekti aukščiausi vaiko komunikacijos ugdymo rezultatai.
  8. Todėl,kad yra abipusis bendravimas ir bendradarbiavimas.
  9. Komanda.
  10. Šeima padeda pamatus, pedagogai tobulina.
…Daugiau…

7. Kodėl, Jūsų manymu, svarbus komunikacijos ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams?

8. Kodėl taip manote?

  1. Gerai komunikuojant iš vaikas nebijo reikšti minčių tas ugdo jo pasitikėjimą savimi
  2. Visi jie svarbūs.
  3. Nes, tai komunikacijos ugdymas vaikams padeda ne tik socializuotis, bet ir padeda suprasti save, savo jausmus.
  4. Komunikuodamas vaikas išreiškia save, savo emocijas, pažįsta savo galimybes, geriau supranta aplinką.
  5. Vaikai lengviau socializuojasi, gali išreikšti savo jausmus, emocijas ir norus išsakydamas tai žodžiais. Gebėdamas bendrauti. Kyla vaiko savivertė , jis gali tartis su draugais dėl žaidimų pobūdžio pasirinkimo, priemonių pasidalinimo, kuriant veiklos ar veiksmų planus.
  6. Kuo labiau vaikus ugdome nuo mažens tuo labiau lavėja jų komunikacijos kompetencija.
  7. Nes kai vaikas turi gerus socialinius įgūdžius, jis atitinka visas kitas sąvokas. Be socialinių įgūdžių vaikas nesugebės atskirti arba bus abejingas kitų emocijoms, taip pat jo pasitikėjimas kitais bus žemo lygio.
  8. Juk tai yra visapusiškas integruotas ugdymo procesas.
  9. Pažinimasis.
  10. Tai viena iš pasaulio pažinimo būdų.
…Daugiau…

9. Kas, Jūsų nuomone, daro didžiausią įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikacijos ugdymui?

10. Kodėl taip manote?

  1. Nes lavinama tartis, kalbėjimo rislumas, zodynas
  2. Abu variantai labai svarbūs vaiko vystimuisi.
  3. Nes tai komunikacijos ugdymo neatsiejamos dalys, kurios svarbios ugdymo procese, kad užtikrintume vaiko visapusišką ugdymą.
  4. Vaikai 4-5 metų skaityti ir rašyti dar retas kuris gali. Tad vaikams didelę įtaką daro pasakų skaitymas, kitų grožinių literatūros kūrinių klausymas, aptarimas, pasakojimas pagal paveikslėlius.Būtina ugdyti sakytinę vaiko kalbą, skatinti kalbėti prasmingai, taisyklingai, raiškiai, skatinti vaiko norą pasakoti, klausinėti, atsakinėti, deklamuoti, eiliuoti, žaisti žodžiais, garsais, taisyklingai juos tarti. Pratinti bendraujant išklausyti ir išgirsti kalbėjimą, ugdant dėmesingumą, kantrybę ir toleranciją kito žmogaus kalbėjimui.
  5. Nes abu yra svarbūs, vien skaitant ir rašant nepasieksime geriausių rezultatų.
  6. Nes pirmas leidžia vaikui pažinti ir mokytis iš realios, artimos aplinkos, o antras - daro įtaką plačiosios komunikacijos ugdymui, pvz. per vaizduotės plėtimą.
  7. Vaikai kuo daugiau kalba ir užduoda klausimų,tuo labiau lavėja jų emocinis intelektas,savarankiškumas,komunibikalumas ir kt.įgūdžiai.
  8. Susipažinimas.
  9. Skaityti tik pradeda, todėl ne visada ir perskaitytą tekstą supranta
  10. Abiem atvejais siekiama gauti ar perduoti informaciją
…Daugiau…

11. Kokie metodai, Jūsų nuomone, padeda ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikaciją?

12. Kodėl taip manote?

  1. Kuo daugiau metodų tuo geresni rezultatai
  2. Informacine, praktine taip nelavina komunikacijos kaip bendra veikla, susijungimas, bendradarbiavimas, kalbejimasis ir darbas kartu.
  3. Nes abudu metodai, skatina vaiko komunikacijos kompetencija ugdymą.
  4. Manau, kad reikia palaikyti ir skatinti vaiko norą bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis. Sudaryti sąlygas ir pratinti naudotis kalba kaip universaliausia saviraiškos priemon, ugdyti vaiko gebėjimus reikšti mintis, jausmus, nuotaikas, pasakoti patirtus įspūdžius, reikšti savo nuomonę.Mokyti ir pratinti įsiklausyti į draugo, pedagogo kalbą, išgirsti perteikiamą informaciją, ko nors nesupratus klausti, prašyti pakartoti, leisti vaikui abejoti, nesutikti, pasiginčyti, ieškant sprendimo.
  5. .
  6. Nes metodikų sąveika padeda pasiekti aukščiausių rezultatų.
  7. Kuo daugiau ir įvairesnių metodų taikysime,tuo vaikams bus įdomiau ir jie labiau domėsis ugdomąja veikla.
  8. Gyvenimas neatskiriamas nuo šiuolaikinių technologijų.
  9. Vieni kitą papildo
  10. Visi metodai ugdo komunikavimo gebėjimus
…Daugiau…

13. Kuriuos klasikinius metodus dažniausiai naudojate savo pedagoginėje praktikoje?

14. Kodėl? Paaiškinkite.

  1. Nes tai lavina vaiko kritinį mąstymą, gebėjimą pasakoti, žodyną minčių raiska
  2. Su vaikais megstu viska daryti, atsakyneti, zaisti bendrai ir juos skatinu tai daryti.
  3. Nes per įvairias veiklas vaikas ugdomas, veiklų įvairovė būtina.
  4. Visos veiklos ikimokykliniame ugdyme glaudžiai susijusios. Svarbiausias pedagogo uždavinys – sudaryti tinkamas sąlygas kalbiniam vaiko aktyvumui. Pedagogas kalbasi su vaikais individualiai, jiems žaidžiant ar ką nors veikiant grupelėmis. Ryto rato metu ar pasivaikščiojimo, stebėjimo metu kartais kalbame su visa grupe.
  5. Kad lavėtų visapusiškai.
  6. Nes metodikų sąveika padeda pasiekti aukščiausių rezultatų.
  7. Dėl to,kad labiau lavėtų ir formuotųsi vaikų įvairūs įgūdžiai.
  8. Vieni metodai papildo kitus.
  9. vieni kitas veiklas papildo
  10. Ugdymas turi būti visapusis , įdomus atitinkantis vaiko amžių bei poreikius
…Daugiau…

15. Kokiais būdais, Jūs, ugdote ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikacijos gebėjimus?

16. Kurie žanrai, Jūsų nuomone, labiausiai atspindi šiuolaikinės grožinės vaikų literatūros sąvoką?

Kitas variantas

  1. Tai kas atspindi dabartines realijas

17. Kodėl taip manote?

  1. Nes tai naujiena
  2. Nes, šios knygos yra orientuotos į vaikų kalbos ugdymą ir žodyno plėtojimą.
  3. Svarbiausias vaidmuo, renkantis šiuolaikinę grožinę vaikų literatūrą yra teigiamų emocijų patyrimas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis.
  4. .
  5. -
  6. Kuo daugiau vaikai išgirsta,pamato tuo labiau plečiasi jų pasaulėžiūra ir bendtas suvokimas.
  7. Utopiniai leidžia vaikui jaustis saugiam, distopinė_ mokslinė fantastika- leidžia vaikui fantazuoti, analizuoti ateities viziją.
  8. Dalies pavadinimų nesupratau
  9. Nežinau man taip atrodo
  10. Nežinau
…Daugiau…

18. Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikaciją remiantis šiuolaikine vaikų literatūra?

19. Kodėl taip manote?

  1. Nes. Literatūra yra lobis visko ten galima rasti ir ją pasitelkiant negalia sričių ugdyti
  2. Nes tai aktualu ugdant šiuolaikinius vaikus.
  3. Turtinamas vaikų kalbinis žodynas, o tai leidžia atsiskleisti visoms minėtoms savybėms.
  4. .
  5. Nes tai rodo praktika.
  6. Tai kàs išvardinta viskas yra reikalinga ugdomąjame procese.
  7. Patyrimas praktikoje, vaikų stebėjimai leidžia taip manyti
  8. patirtis ir pasiekimų vertinimas atskleidžia
  9. Komunokavimo gebėjimams tobulinti viskas svarbu
  10. Todėl, kad taip lavinant matosi pokyčiai.
…Daugiau…

20. Kaip, Jūsų nuomone, galima ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų komunikaciją, remiantis šiuolaikine grožine vaikų literatūra?

Kitas variantas

  1. Viskas svarbu
  2. Visi variantai teisingi

21. Kodėl taip manote?

  1. Visur skatinama komunikacija
  2. Manau įvairios veiklos įmanomos.
  3. Skirti daugiau dėmesio namuose, šeimoje, tarp bendraamžių. Komunikavimo gebėjimai labiausiai pasireiškia, žaidžiant interaktyvius žaidimus. Skatinti praktikuoti įvairius bendravimo žaidimus namuose. Skirti dėmesio vaiko išklausymui.
  4. .
  5. -
  6. Taip lavinama vaiko vaizduotė, gebėjimas reikšti savo pastebėjimus, jausmus.
  7. patirtis ir pasiekimų vertinimai tai atskleidžia
  8. Viskas priklauso nuo tos dienos situacijos ko norime pasiekti
  9. Vaikams tokios veiklos patinka.
  10. Vaikai labai kūrybingi, tad atrinktus jiems tinkamiausią mokymo komunikuoti metodą galima pasiekti labai puikių rezultatų. Būtina leisti vaikui interpretuoti, tačiau būtina ir stebėti ir pagelbėti tinkamai suprato ir pateikti savo mintis.
…Daugiau…

22. Pasidalinkite gerąja pedagogine patirtimi, padėjusia Jums ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų vidinę komunikaciją šiuolaikine grožine vaikų literatūra.

  1. Po kūrinių atpasakojimo vaikai pasidare drąsesni, lengviau reiškia mintis žodžiu, žodžiu naujų ismoko
  2. Neturiu patirties atsakant į šį klausimą.
  3. Pastebiu savo darbe, kad komunikuoti prasčiau sekasi tiems vaikams, kurie gauna mažiau dėmesio iš tėvų, netaisyklingai taria garsus, arba kurių siauras žodynas, dar tiems, kurie auga dvikalbėje šeimoje. Tinkamiausia veikla skatinti vaikų tarpusavio komunikavimą yra pokalbiai, praktinės užduotys, knygų skaitymas, aptariant iliustracijas, ką mes savo grupėje aktyviai ir taikome. Užduotys su įvairiomis priemonėmis, kada vaikai patys kuria, pokalbiai su vaikais organizuotoje ar individualioje veikloje, interaktyvūs žaidimai, dainų, eilėraščių mokymas.
  4. .
  5. Remiantis mano nuomone ir patirtimi svarbiausias ugdymo kriterijus yra šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas. Vaikai aptarinėdami įvykius, aplinką, klausydami grožinę literatūrą, kurdami istorijas pagal paveikslėlius ugdo savo vaizduotę, kognityvinius gebėjimus. Tai padeda vaikui reikšti savo mintis, pažinti kitų emocijas, susidaryti požiūrį apie aplinką, kuri jį supa. Jei nebus bendradarbiavimo tarp šeimos ir ugdymo įstaigos, o ugdymo metodai labai skirsis arba bus ugdymas tik iš vienos pusės, tai gali stabdyti vaiko komunikacijos supratimą.
  6. Vaikai supranta ir sugeba skirti gėrį nuo blogio.Padeda draugui,suaugusiam. Grožine literatūra mokome vaikus pažinti ne tik save,bet ir greta esantį.Mokom nesityčioti,gerbti save ir kitus,atjausti ir dar daug daug visko....
  7. Po kūrinio klausymo dažnai aptariam įvykių nuoseklumą, veikėjų poelgius, jų priežastis, pasekmes. Taip išmoksta reikšti savo nuomonę.
  8. Vaikai kūrė istorijas, pasakojimus, taip pat iliustracijas autorių kūrinėliams ir rišo savo knygeles.
  9. Vaikams labai patinka patiems atpasakoti skaitytų ar matytus siužetus ar pasakas. Leidus vaikams per interpretuoti trumpas pasakėles ar matytą video galima išgauti puiku rezultatą.
  10. Lengviau vaikas ugdosi per žaidimus, kurie sudomina, nuteikia kitai veiklai, vaikas sudominamas.
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą