kad reikia tramdyt ašaras ir tai kad esi atskiriamas nuo draugo nors gal taip ir geriau
Prašymas įsivaizduoti savo kapą ir mintys apie savo, kaip asmenybės egzistavimo pabaigą, mintys apie mus valdančias "mašinas" ir sistemas - šios mintys kėlė daugiausia diskomforto, apie jas niekada nesinori galvoti. Dauguma veiksmų, kuriuos turėjome atlikti ir kurių nedarome įprastai: šokis aišktėje, dalyvavimas parade - visi jie įstrigo, nes nėra "patogūs", dėl visuomenės normų, kuriomis vadovaujamės.
Labai gaila, kad ligoninės patalpose balsas mano ausinėse labai trūkinėjo, todėl buvo sunku suprasti apie ką kalbama.
judėjimas pagal muziką troleibuse - nelabai aišku ko iš mūsų norėjo, gal tik man taip buvo.
Net jei ir buvo, nenoriu jų minėti. Dėl vienos vienintelės priežasties - diskomforto mūsų gyvenime neturėtų būti ir neturime leisti jam įsišaknyti. Norėjau, kad jūsų projektas, ekskursija, būtų ta riba, kurią turiu peržengti. Peržengiau, dariau viską, ką liepė. O visų kitų reakcijos man kėlė nuoširdžią šypseną.
kai reikėjo kitiems dalyviams parodyti vidurinį pirštą.