Anketa pedagogams

-

Venkite situacijų, kur vieni „laimi“, o kiti „pralaimi“. Geriau naudokite žaidimus, kuriuose visa grupė siekia bendro rezultato.

Svarbiausia yra sukurti tokią situaciją, kurioje vaikas suprastų, jog draugas yra ne konkurentas, o būtinas sąjungininkas bendram tikslui pasiekti. Mokytojas čia turi būti įžvalgus stebėtojas – leisti vaikams patiems klysti, tartis ir pajusti tą tikrą bendro rezultato džiaugsmą.

Pedagogams rekomenduočiau taikyti didaktiniai žaidimų pagal amžių,dažniau organizuoti pirkinius žaidimus grupės veiklas,skatinti tarpusavio susitarimą,skatinti pagalba vieni kitiems.

Skirti daugiau užsiėmimų.

.

Siekiant, kad didaktiniai žaidimai netaptų tiesiog pramoga, o realiai ugdytų bendradarbiavimą.

Nuo individualaus prie bendro tikslo ​Vaikams, ypač ikimokykliniame amžiuje, natūralu orientuotis į savo poreikius. Pedagogas turėtų palaipsniui keisti žaidimo struktūrą: ​Pereinamieji žaidimai: Pradėkite nuo žaidimų porose, kur priklausomybė nuo kito yra minimali, ir judėkite link didelių grupių užduočių. ​Resursų valdymas: Duokite grupei tik vieną rinkinį priemonių (pvz., vieną žirklių porą ar vieną klijų tūbelę). Tai privers vaikus natūraliai komunikuoti: „Prašau, paskolink“, „Ar galiu dabar aš?“. ​2. Pedagogo kaip „fasilitatoriaus“, o ne teisėjo vaidmuo ​Svarbu ne nurodinėti, ką daryti, o padėti vaikams patiems rasti sprendimus. ​Uždavinėkite atvirus klausimus: Užuot sakę „Jonai, duok kaladėlę Marijai“, klauskite: „Kaip manote, ko mums trūksta, kad bokštas būtų aukštesnis?“. ​Stebėkite procesą, o ne rezultatą: Pagirkite vaikus už tai, kaip jie tarėsi („Pastebėjau, kaip gražiai paklausėte vienas kito nuomonės“), o ne tik už tai, kad jie pastatė pilį. ​3. Emocinio intelekto integravimas ​Bendradarbiavimas neatsiejamas nuo gebėjimo atpažinti kito emocijas. ​Vaidmenų keitimas: Jei žaidime yra lyderio ir vykdytojo rolės, būtinai jas keiskite. Tai moko empatijos – vaikas supranta, kaip jaučiasi tas, kuris turi klausyti, ir tas, kuris turi vadovauti. ​Konfliktų sprendimo modeliavimas: Jei žaidimo metu kyla ginčas, stabdykite procesą ir kartu su grupe trumpai aptarkite: „Ką galime padaryti, kad žaidimas tęstųsi ir visi būtų patenkinti?“. ​4. Refleksija – būtina žaidimo dalis ​Žaidimas be aptarimo praranda dalį savo edukacinės vertės. Po kiekvienos veiklos skirkite 5 minutes „Rato pokalbiui“. ​Klausimų pavyzdžiai: ​„Kas šiandien buvo sunkiausia dirbant kartu?“ ​„Kaip tavo draugas tau padėjo?“ ​„Ką kitą kartą darytume kitaip?“

Rinktis bendradarbiavimu grįstus žaidimus, paskirstyti vaidmenis, skatinti visų įsitraukimą, aptarti rezultatus po žaidimo ir padėti spręsti konfliktus.

.