VIEŠOSIOS VALDŽIOS IR ŽINIASKLAIDOS TEISINIŲ SANTYKIŲ YPATUMAI LIETUVOJE (žiniasklaidos atstovams)
Jei atsakėte "ne" – kokias matote didžiausias problemas
Savireguliaciniai organai tik
rekomendacinio pobūdžio,
todėl dažnai į juos
nekreipiama dėmesio.
Pvz., dienraštis "Lietuvos
rytas" nesilaiko Žurnalistų
ir leidėjų etiko kodekso,
nes "nedalyvavo jį kuriant".
Trūksta atsakomybės ir už
pateiktus nepatikrintus
faktus, ir jų
interpretacijas bei
sklaidą.Žiniasklaida pati
nepripažįsta savo klaidų, o
konkurentai, jeigu neliečia
jų, numoja ranka arba
džiūgauja.
Žiniasklaidos savireguliacija
nėra visuotinė, etikos
kodeksas yra tik gražus
popieriukas, kurio nuostatų
daugelis laikraščių nesilaiko,
daugelis žurnalistų veikia
priešingai. Nėra pagarbos savo
profesijai, nesuprantama
misija. Dėl valstybinių
institucijų kišimosi - cenzūra
nepakeis padėties, politikai
tik dar labiau manipuliuotų VIP.
Valstybinės institucijos gali
apriboti žiniasklaidos teises
iki joms naudingo lygio.
daug žurnalistų yra
papirkti, niekas to
nekontroliuoja ir netikrina.
galėtų, pvz., irgi
deklaruoti viešus ir
privačius interesus, pajamas
(sąžiningi žurnalistai
jachtoms ir viloms
neužsidirba)