UŽSIENIO KALBOS DAROMA ĮTAKA MOKINIŲ GIMTAJAI KALBAI BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE
Gerb. Švietimo pagalbos specialistai, pedagogai,
Šios anketos tikslas – nustatyti, kokią įtaką daro užsienio kalba mokinių gimtajai kalbai ir mokymuisi.
Tyrimas anoniminis, todėl nei vardo, nei pavardės nurodyti nereikia. Jūsų atsakymai bus apibendrinti ir panaudoti rengiant bakalauro baigiamojo darbo tyrimą.
Dėkoju už Jūsų atsakymus ir sugaištą laiką!
Jūsų lytis:
Jūs mokykloje dirbate:
Jūsų amžius:
Jūsų kvalifikacija:
Jūsų pedagoginio darbo stažas:
Kokios specialistų pagalbos teikiamos Jūsų mokykloje:
Kiek dvikalbių mokinių mokosi Jūsų mokykloje:
Kokiomis užsienio kalbomis tenka kalbėti su mokiniai:
Kita
- Neteko jokiomis kalbomis
- Romų
- Italų
- Italų
- Lietuviu
- Norvegu
Kokie Jūsų manymu, yra dvikalbystės privalumai:
- Vaikas išmoksta, kalbėti dvejomis kalbomis, kas ateityje, mano nuomone yra didelis privalumas.
- -
- Kalbų mokėjimas yra prioritetas ES.
- Turi tvirtus užsienio kalbos pagrindus.
- Mokiniui lengviau bendrauti su atvykusiais iš užsienio mokiniais. Vėliau bus lengviau stojant ar išvykstant į užsienį.
- dvikalbiams/ daugiakalbiams vaikams lengviau sukaupti dėmesį, nes jų smegenyse vyksta „slopinimo procesas“. Nesvarbu, kuria kalba bendraujama, abi kalbos visada yra aktyvios, tik viena iš kalbų, kuria tuo metu nebendraujama, yra slopinama. Dėl šių papildomų smegenų veiklos funkcijų, dvikalbiams/ daugiakalbiams vaikams lengviau sukoncentruoti dėmesį į keliamą probleminį klausimą, lengviau susikaupti, atsiriboti nuo nereikalingos informacijos sprendžiant užduotis. Dvikalbiai/ daugiakalbiai vaikai pasižymi labiau išsivysčiusia savikontrole, kai pereinama nuo vienos užduoties prie kitos. Pavyzdžiui, pateikiamos įvairių spalvų kortos su spalvotomis figūromis jų viduje. Pirmiausia vaikų prašoma atrinkti kortas pagal jų spalvą, vėliau pakeičiama užduotis ir prašoma atrinkti kortas pagal jose esančią figūrą. Vaikams iki 5 metų ši užduotis apskritai sunkiai įveikiama, vyresniems vienkalbiams sunku „persijungti“ nuo vienos užduoties prie kitos, o dvikalbiams / daugiakalbiams – sunkumų nekyla. Jiems tai – lyg kalbų keitimas, prisitaikymas prie skirtingomis kalbomis šnekančių pašnekovų. Žinoma, kelių kalbų mokėjimas vaikui bus didelis privalumas tiek mokantis mokykloje ir universitete, tiek ieškantis darbo, tiek keliaujant ir kitose gyvenimo srityse. Dvikalbystė / daugiakalbystė stimuliuoja kalbinę ir bendrą raidą, taip pat, kaip jau minėta, dvikalbių/ daugiakalbių vaikų pažintiniai gebėjimai geresni nei vienkalbių – jiems geriau sekasi susidoroti su įvairiomis kognityvinėmis, tokiomis kaip suvokimo, dėmesio sukaupimo, išmąstymo ir kt. užduotimis. Ir nors pirmuosius žodžius iš vaikų lūpų tėvai gali išgirsti šiek tiek vėliau ir ilgiau laukti gramatiškai taisyklingų sakinių, dvikalbystės / daugiakalbystės nereikėtų tapatinti su kalbėjimo vėlavimu ir laikyti kalbos sutrikimu.
- Puikiai moka užsienio kalbą (anglų).
- Iš jo mokosi kiti užsienio kalbos
- Mokiniai imlesni kalboms
- Lengviau mokytis užsienio kalbos.
Kokie Jūsų manymu, yra dvikalbystės trūkumai:
- Vaikui sunkiau išreikšti save tam tikrais žodžiais. Kalbant su vaiku jis kaitalioja kalbas, sunku surasti tinkamus žodžius, žodynas siaurokas. Atliekant lietuvių kalbos užduotis, daroma daug minties, rašybos klaidų.
- Netaisyklingas žodžių tarimas, rašybos klaidos, siauresnis žodynas.
- Vaikai maišo žodžius, neteisingai dėlioja galūnes.
- Vartoja savo kalboje lietuvių ir anglų k. žodžius, nesupranta kai kurių lietuviškų žodžių reikšmės.
- Vaikui sunku rasti tinkamą žodį lietuviškai. Vietoj to pasako kita kalba.
- Dvikalbių / daugiakalbių vaikų mokamų kalbų žodynai yra šie tiek mažesni nei viena kalba šnekančių vaikų. Svarbu nepamiršti, kad kai vaikas mokosi dviejų kalbų, jo laikas dalijamas dviem kalboms (o kalbantis viena kalba – visą laiką ir dėmesį skiria tik vienai kalbai). Be to, jei skaičiuojamas bendras abiejų kalbų žodžių skaičius, tuomet dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai „laimi“ – dažniausiai jų žodyno apimtis yra vienoda arba net didesnė nei vienakalbių vaikų. Dauguma dvikalbių / daugiakalbių vaikų kalbėti pradeda šiek tiek vėliau, tačiau, nepaisant to, pirmieji žodžiai ištariami panašiu laiku kaip ir vienkalbiai. Dvikalbiams/ daugiakalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles. Tačiau gramatikos dėsningumus tiek dvikalbiai/ daugiakalbiai, tiek vienkalbiai vaikai perima vienodai ir daro panašias klaidas (pvz., daro tokias pačias žodžių tvarkos sakinyje klaidas). Dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai gali šiek tiek lėčiau „surasti“ tinkamą žodį objektui pavadinti ir lėčiau sureaguoti į sakomus dalykus. Nustatyta, kad tik išgirdus pirmuosius tariamo žodžio garsus, žmogaus smegenys iškart į tai reaguoja – pradeda „spėlioti“ ir „ieškoti“ žodžio bei jo reikšmės turimame žodyne. Pavyzdžiui, išgirdus pirmuosius žodžio labas garsus, smegenys „prabėga“ galimus variantus, kurie prasideda panašiai: labai, lapas ir pan., kol galiausiai „suranda“ tinkamą žodį ir jo reikšmę. Taip veikia visų žmonių smegenys, todėl natūralu, kad kalbos apdorojimo procesas dvikalbių / daugiakalbių smegenyse gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei vienkalbių, nes žodžių „paieška“ vyksta iš dviejų skirtingų kalbų žodynų. Kai dvikalbių / daugiakalbių vaikų kalbos raida yra vertinama tik pagal vienos kurios nors vaiko vartojamos kalbos duomenis, daugumos jų kalbos įvertinimo rezultatai atitinka vienakalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, rezultatus. Siekiant objektyviai įvertinti dvikalbio vaiko kalbos raidą, siūloma tikrinti abi vaiko vartojamaskalbas ir įsigilinti į jų vartojimo ypatybes (nustatyti dominuojančią kalbą, namų kalbą, įvertinti kalbų santykį ir pan.
- Sunkiai sekasi lietuvių kalbos gramatika, nesupranta užduočių lietuvių kalba.
- Ne viska pats lietuviškai supranta
- Sunkiau sekasi lietuvių kalbos rašyba, problemos su gramatika
- Beveik nėra.