UŽSIENIO KALBOS DAROMA ĮTAKA MOKINIŲ GIMTAJAI KALBAI BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE
Kokie Jūsų manymu, yra dvikalbystės trūkumai:
Vaikui sunkiau išreikšti save tam tikrais žodžiais. Kalbant su vaiku jis kaitalioja kalbas, sunku surasti tinkamus žodžius, žodynas siaurokas. Atliekant lietuvių kalbos užduotis, daroma daug minties, rašybos klaidų.
Netaisyklingas žodžių tarimas, rašybos klaidos, siauresnis žodynas.
Vaikai maišo žodžius, neteisingai dėlioja galūnes.
Vartoja savo kalboje lietuvių ir anglų k. žodžius, nesupranta kai kurių lietuviškų žodžių reikšmės.
Vaikui sunku rasti tinkamą žodį lietuviškai. Vietoj to pasako kita kalba.
Dvikalbių / daugiakalbių vaikų mokamų kalbų žodynai yra šie tiek mažesni nei viena kalba šnekančių vaikų. Svarbu nepamiršti, kad kai vaikas mokosi dviejų kalbų, jo laikas dalijamas dviem kalboms (o kalbantis viena kalba – visą laiką ir dėmesį skiria tik vienai kalbai). Be to, jei skaičiuojamas bendras abiejų kalbų žodžių skaičius, tuomet dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai „laimi“ – dažniausiai jų žodyno apimtis yra vienoda arba net didesnė nei vienakalbių vaikų. Dauguma dvikalbių / daugiakalbių vaikų kalbėti pradeda šiek tiek vėliau, tačiau, nepaisant to, pirmieji žodžiai ištariami panašiu laiku kaip ir vienkalbiai. Dvikalbiams/ daugiakalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles. Tačiau gramatikos dėsningumus tiek dvikalbiai/ daugiakalbiai, tiek vienkalbiai vaikai perima vienodai ir daro panašias klaidas (pvz., daro tokias pačias žodžių tvarkos sakinyje klaidas). Dvikalbiai / daugiakalbiai vaikai gali šiek tiek lėčiau „surasti“ tinkamą žodį objektui pavadinti ir lėčiau sureaguoti į sakomus dalykus. Nustatyta, kad tik išgirdus pirmuosius tariamo žodžio garsus, žmogaus smegenys iškart į tai reaguoja – pradeda „spėlioti“ ir „ieškoti“ žodžio bei jo reikšmės turimame žodyne. Pavyzdžiui, išgirdus pirmuosius žodžio labas garsus, smegenys „prabėga“ galimus variantus, kurie prasideda panašiai: labai, lapas ir pan., kol galiausiai „suranda“ tinkamą žodį ir jo reikšmę. Taip veikia visų žmonių smegenys, todėl natūralu, kad kalbos apdorojimo procesas dvikalbių / daugiakalbių smegenyse gali užtrukti šiek tiek ilgiau nei vienkalbių, nes žodžių „paieška“ vyksta iš dviejų skirtingų kalbų žodynų. Kai dvikalbių / daugiakalbių vaikų kalbos raida yra vertinama tik pagal vienos kurios nors vaiko vartojamos kalbos duomenis, daugumos jų kalbos įvertinimo rezultatai atitinka vienakalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, rezultatus. Siekiant objektyviai įvertinti dvikalbio vaiko kalbos raidą, siūloma tikrinti abi vaiko vartojamaskalbas ir įsigilinti į jų vartojimo ypatybes (nustatyti dominuojančią kalbą, namų kalbą, įvertinti kalbų santykį ir pan.
Sunkiai sekasi lietuvių kalbos gramatika, nesupranta užduočių lietuvių kalba.
Ne viska pats lietuviškai supranta
Sunkiau sekasi lietuvių kalbos rašyba, problemos su gramatika