7. Su kokiomis profesinio informavimo ir konsultavimo problemomis susiduriate mokykloje?
Mažas mokinių susidomėjimas, prasta motyvacija
Kartais susiduriu su mokinių nenoru ar laiko stoka.
Labai didelių problemų kaip ir nėra.
Nepakankama dalies tėvų įtaka ir domėjimasis savo vaiko tolimesnių studijų pasirinkimu.
Sunku suorganizuoti profesinį veiklinimą, nes pasižiūrėti, kaip žmonės dirba, dar galima, bet išbandyti mokiniui profesiją yra labai sudėtinga.
Finansinėmis
Mokiniai sunkiai suvokia, kad jiems tai svarbu. Jie mano, kad visas karjeros planavimas yra tik ateityje. Jie mano, kad karjera, tai profesija.
Mokyklos administracijos ir mokytojų pasyvus požiūris į UK
Sunkoka buvo įtraukti klasės auklėtojus ir mokinių tėvelius.
Ne visi mokiniai supranta, kam reikia karjeros planų. Reikia nuolat aiškinti. Nuolat reikia stiprinti mokinių motyvaciją.
Administracijos požiūris į darbą skiriasi nuo paties darbo.
Kai kurių jaunuolių abejingumas, nenoras galvoti ir ypatingai planuoti savo ateitį.
Mokiniai yra priklausomi nuo autobusų. Pamokos baigiasi jie išvažiuoja. Sunku rasti lakiko dirbti su jais.
Mokinių motyvacijos stoka, tėvų kategoriškumu.
Mokyklos administracijos abejingumu.
Neskiriama papildomo laiko karjeros ugdymui, todėl tenka tartis su auklėtojais ir derinti su pamokomis susitikimo laiką.
Trūksta mokinių motyvacijos, darbo priemonių (1 vadovėlis visai mokyklai, 1 metodinės literatūros rinkinys visiems mokytojams), nėra tinkamos darbo aplinkos (kabineto). Labai trūksta lėšų išvykoms, pažintiniams vizitams, o pasikviesti gerą lektorių taip pat kainuoja, savanoriai lektoriai, praktikai į miestelius taip pat retai važiuoja.
Mokinių motyvacijos stoka. Trukto ,,mokinių krepšelių,, sistema...
Nesusiduriu
Kai kurių kolegų pasyvumas
Mokinių abejingumu
Dar nelabai aktyviai įsijungia mokytojai, abejoja Ugdymo karjerai nauda.
Mokiniai dar sunkiai diskutuoja ta tema,kartais patys nežino ko nori.
Komandos bendradarbiavimo, nes visi per daug apkrauti.
Problemų nėra.
mokinių motyvacijos stoka
Ugdymo plane nėra skirta privalomųjų arba pasirenkamųjų pamokų.
sunkiai į šią veiklą įsitraukia tėvai
Mokinių motyvacijos stoka
Su mokinių žema motyvacija planuojant savo ateitį
Mokiniai ateina jau pasirinkę profesiją. todėl daugiausiai tenka mokinius konsultuoti įsidarbinimo klausimais, bei padėti įsidarbinti gamybinės praktikos metu, todėl šis darbas atima daug laiko
Kadangi tam nėra skirta valandų ugdymo plane, negalima susikurti sistemos. Profesinis informavimas ir konsultavimas tampa epizodiškas.
Mokinių abejingumas savo ateičiai.
Trūksta metodikos darbui su mokiniais.
Požiūris: sunkiai pritampa vien žodis karjera, ne visi supranta ir vertina reikšmė profesinio informavimo
Nemotyvuoti mokiniai, mažas susidomėjimas ugdymu karjera, mažai metodinės literatūros
Specialybių aprašo.
Menka mokinių motyvacija
mokinių abejingumu,demotivacija.
Didelis mokinių užimtumas
informacijos stoka
Mokinių pasyvumas
žemos tėvų pajamos, riboja mokinių galimybės aplankyti įvairias parodas, atvirų durų dienos, renginius. Trūksta finansinės paramos.
Su problemomis nesusiduriu, jas sprendžiu.
Mokinių motyvacijos stoka, kolegų priešiškumas veiklų organizavimui.
Didesnė dalis moksleivių abejingi ir apie konkrečias studijas pradeda domėtis per vėlai. Trūksta klasės vadovų iniciatyvos skatinant moksleivius kreiptis į ugdymo karjerai specialistus.
problema ta, kad padarius III-IVG kl. mokinių profesinio informavimo poreikių apklausą, paaiškėjo, kad sudėtinga suorganizuoti didesniai mokinių grupei tam tikros mokyklos studijų programų, naujienų prezentaciją. Be to- mokyklos metod. tarybos sprendimu šiemet profesinis informavimas vykdomas ne pamokų metu arba po pamokų. Susitikimų laikas iki 30 minučių kaip ir pakankamas. Bet su išvykomis- irgi. Jei netoli pvz. į Šiaulius ar rajone, galima ir po pamokų. O jei edukacinę pvz. į Kauną ar Vilnių- tai včl nebeįmanoma.
viskas gerai
Mokiniai nelabai noriai konsultuojasi individualiai.
Nesusiduriu
Bendrojo ugdymo įstaigos nenoriai priima karjeros koordinatorius, profesinių mokyklų atstovus. Viskas dėl mokinių skaičiaus mažėjimo.
Mokiniai neturi supratimo apie egzaminų pasirinkimą ( kokių reikės stojant į kolegijas), nėra apsisprendę ka veiks baigę mokyklą. Todėl nuolat yra konsultuojami.
Laiko suderinamumas. Išvykos į aukštąsias mokyklas.
Trūksta metodinių priemonių
Mokinių neapsisprendimas dėl ateities ir nenoras projektuoti savo karjeros
Daugumos mokytojų abejingumas ir nenoras.
Ne visi mokiniai pasako kur stos.
Trūksta lėšų išvykoms.
Nėra seminarų, kur būtų galima pagilinti žinias.
Mokykloje suskurta sistema, apimanti konsultavimą ir kitą pagalbą mokiniui, įskaitant profesinį veiklinimą. Problemų nėra.
Problemų nekyla
mokinių bei tėvų motyvacija, lėšų stygius
Mažas suinteresuotumas. Daug labai darbo reikia skirti informacijos sklaidai, nes iki šiol yra manoma, kad pvz. : 5-oje, 6-oje ar 7-oje klasėje kalbėti apie karjerą yra anksti. Anksti vaikams ir tėvams eiti konsultuotis dėl vaiko karjeros ateities, nes karjera yra suvokiama labai siaurai, tik kaip karjera darbe.
Nėra vieningos nuostatos, administracija prioritetu šią veiklą pripažįsta tik teoriškai.
su mokinių nenoru rūpintis savo ateitimi, jie mano, jog tai jiems dar per anksti.
Trūksta motyvacijos
Nesusiduriu.
Trūksta literatūros pačioje mokykloje, tai kas yra internetinėje erdvėje tuo ir naudojamės.
Mokinių nenoras konsultuotis, dalyvauti ugdymo karjerai pamokose.
Ne visi mokytojai palankiai žiūri į šį darbą.
Mokinių motyvacijos silpnumas.
Lėšų transportui trūkumas vykstant į parodas, renginius. Mažas mokytojų, dirbančių karjeros ugdymo srityje, materialinis skatinimas.
Mažas mokinių motyvacijos lygis
sistemos nebūvimas, mokinių motyvacijos stoka, mokytojų pasyvumas, lėšų trūkumas
Laiko stoka , nepalankus tvarkaraštis
Laiko trūkumas
Mokinių sudominimas.
Jaunesnio amžiaus mokiniai patys nesikreipia dėl konsultacijų. Jie dar nesuvokia, kad tai galėtų jiems būti naudinga. Todėl reikia daugiau įdirbio aiškinant šios veiklos svarbą.
Tėvai nesikreipia- gal to ir nebūtų galima įvardinti kaip problemos.
Per mažai skiriama valandų. Tai turėtų būti etatinis darbuotojas, kuris dirbtų tik šį darbą.
Individualus konsultavimas
kolegų abejingumas, nenoras įsitraukti į veiklą, finansavimo trūkumas.
Kadangi nėra atskiros pamokos, tai tenka prašyti mokytojų malonės, kad būtum priimtas į pamokas, po pamokų mokiniai skuba į įvairius popamokinius užsiėmimus ir į konsultacias eina nelabai noriai.
Kita problema prifesinio informavimo išvykos - tenka važiuoti su visa klase, nors daugiau naudos būtų jeigu galėtų vykti pagal atskirus poreikius, tačiau tai labai sunku suderinti su išvykimu iš pamokų.
Mokiniai nori konsultuotis su profesionaliais konsultantais- trūksta konsultavimo įgūdžių.
MOKINIŲ PASYVUMAS.
tėvų abejingumas
Laiko stoka, po pamokų mokiniai skuba į būrelius už mokyklos ribų.
Su studijomis užsienyje.
Bendruomenės bendradarbiavimo
Kartais mokiniai nėra pakankamai aktyvūs ir žingeidūs.
individualių konsultacijų mokiniams suderinimas. Po pamokų niekas nenori pasilikti.
Veiklos planas (sėkmės kriterijų nurodymas - jie gimsta tik priėjus veiklos datą).
Žėma mokinių motyvacija planuoti karjerą nuo mokyklos suolo. Atsainus tėvų požiūris.
Mokykloje puikiai bendradarbiaujame, tačiau stinga seminarų, mokiniams pritaikytų savęs pažinimo testų, dalijimosi gerąja patirtimi.
Labai gaila, kad dažniau karjeros planavimas šou, o ne juodas darbas. Ir tai pasakyta apie konsultantus. Mokyklose darbas vyko, vyksta ir vyks, nors ir projektas baigsis. Tik gaila, kad konsultantų rengimui buvo išleista krūva pinigų. Juk dauguma konsultantų neturi supratimo apie darbą mokykloje, jie daugelį dalykų bruka kaip naujovę. Mūsų mokyklos konsultantą patį reikėjo mokyti, o ne jis mus konsultavo. Jei pinigai, skirti konsultantams, būtų pasiekę mokyklas tiesiogiai, jie būtų panaudoti patyriminiams vizitams, išvykoms, paskaitoms, literatūrai. Taigi didžiausia problema - konsultantai ir jiems išleisti pinigai.
mokinių motyvacijos stoka, mokyklos administracijos požiūrio, kt darbuotojai....
Mokinių savimotyvacija.
Didelių problemų nėra, dirbame komandoje
Mokytojai nenori įsitraukti į profesinio informavimo ir konsultavimo darbą.
Sunku surasti laiką, kada būtų galima dirbti su mokiniais.
Mokinių abejingumu( kartais)
Nedaug mokinių norinčių individualių konsultacijų
Motyvacijos stoka iš mokinių pusės
Nėra aiškios švietimo politikos karjeros ugdymui, dauguma kolegų tai laiko bereikšmiu užsiėmimu.
Integravimu į dalykus... kai į pamoką reikia integruoti 5 dalykus, tame tarpe ir ugdymą karjerai, tai...