Tyrimo apklausa dėl ASS vaikų vykdomųjų funkcijų.

Kokie ugdymo metodai jums atrodo veiksmingiausi, padedant autistiškam vaikui įsitraukti į klasės veiklas?

  1. Puikiai veikia Aiškiai struktūruotos užduotys, kai kiekviena veiklos dalis turi savo vietą ir laiką. Individualūs vizualiniai planai su paveikslėliais ar ženkliukais, kurie padeda vaikui suprasti, ką veiks ir kada bus pertrauka.
  2. Labai pasiteisina: Individualizuoti darbo lapai, pritaikyti pagal vaiko gebėjimus ir pomėgius. Sensoriniai žaidimai, kurie padeda sumažinti nerimą ir paruošti vaiką užduotims. Konkretūs žodiniai nurodymai vietoje abstrakčių: ne „būk geras“, o „padėk draugui padėti knygą ant lentynos“. Pasirinkimas , kai vaikas gali rinktis, kokią veiklą atliks pirmiausia, o kokią — vėliau. Tai suteikia kontrolės jausmą.
  3. Veiksmingiausi metodai, mano nuomone: *Sensorinės pertraukos – kai vaikui leidžiama trumpam pasinaudoti sensoriniu kampeliu, kur jis gali paliesti, suspausti, sukti daiktus ir nusiraminti. *Pirma-tada skatinimas – pavyzdžiui: „Pirma atlik matematikos užduotį, tada žaisk su mėgstamu žaislu“. *Socialinių istorijų naudojimas – trumpi paveikslėliais paremti pasakojimai, kurie paaiškina situacijas: kaip prašyti pagalbos, kaip elgtis per pietų pertrauką.
  4. Labai pasiteisina vizualinė dienotvarkė ir užduočių sekų žemėlapiai. Vaikai su ASS geriau įsitraukia, kai mato aiškų veiklos planą.Taip pat taikau individualius sustiprinimo metodus, pavyzdžiui, mažus simbolinius apdovanojimus ar veiklos baigimo ženkliukus, kurie vaikui leidžia suvokti, kad jis atliko užduotį ir yra už tai įvertinamas.Dar efektyvus metodas — struktūruotos, aiškiai ribotos veiklos su aiškiais pradžios ir pabaigos signalais, nes tokiose veiklose vaikui lengviau įsitraukti ir jos nekelia papildomo nerimo.
  5. Efektyviausi — užduočių žaidybinimas ir struktūruotas pasirinkimo metodas. Kai užduotį pateiki kaip žaidimą su aiškiomis taisyklėmis ir vizualiniais ženklais, ASS vaikas dažniau įsitraukia ir išlaiko dėmesį.
  6. sensorinių priemonių integracija į veiklą (pvz. minkomieji kamuoliukai, svorio liemenės ar atpalaiduojančios pagalvėlės).
  7. Naudoju porinio darbo metodą, kai ASS vaikas dirba kartu su jam artimu ar kantriu bendraamžiu. Toks bendradarbiavimas pamažu padeda vaikui mokytis socialinių įgūdžių ir didina jo įsitraukimą.
  8. struktūruotos žaidybinės veiklos ir individualizuotos užduotys pagal vaiko pomėgius. Kai veiklos tema ar forma artima vaikui, net ir sudėtingesnė užduotis tampa patrauklesnė.
  9. Man veiksmingiausi metodai — vizualinės pagalbos ir socialinės istorijos. Vizualinės pagalbos (dienotvarkės, piktogramos, veiklų sekos) padeda vaikui orientuotis dienos struktūroje, suprasti, kas vyksta ir kas jo laukia. Socialinės istorijos — trumpi tekstai ar paveikslėlių sekos apie konkrečias situacijas — padeda vaikui pasiruošti socialiniams ar naujiems įvykiams. Taip pat labai veiksminga paremtos pasirinkimu užduotys, kai vaikas gali pasirinkti užduoties atlikimo būdą ar temą pagal savo pomėgius. Tai didina motyvaciją ir dalyvavimą bendrose veiklose.
  10. Kaip tai pasireiškia mano darbe: 1.Kiekvieną dieną rengiu aiškią, vizualiai pateiktą dienotvarkę su paveikslėliais, kuri leidžia vaikui žinoti, kokios veiklos laukia ir kada jos keisis. Dideles užduotis skaidau į mažus, aiškius žingsnius, pateikiu vizualinius pavyzdžius ir užduočių sekas. 2.Iš anksto įvertinu, kokiose situacijose vaikui gali kilti sunkumų, ir paruošiu jam skirtą sensorinį kampelį ar papildomą veiklą, jei reikėtų. 3.Stipriai dirbu su socialinių situacijų planavimu — numatome situacijas, kurios gali būti sunkios (pvz., garsus pietų skambutis ar klasės draugo staigus elgesys), ir kartu su vaiku suplanuojame jo elgesio strategijas. 4.Esu lanksti planavime, nes žinau, kad ASS vaikui labai svarbu turėti aiškią struktūrą, bet kartu — galimybę pasirinkti ar pritaikyti veiklą pagal savo dienos savijautą.