Scenos meno atlikėjų sceninio nerimo ir baimės atsiradimo veiksniai

Parašykite, kokius metodus žinote ir naudojate sceniniam nerimui sumažinti. Kokie Jūsų atliekami ritualai prieš išeinant į sceną? Jūsų mintys ir pastabos.

  1. Man labiausiai padedaminčių minčių nukreipimas nuo baimės objekto. Galvoju apie meninį kūrinio išpildymą ir visa susitelkiu tik į tai.
  2. Gilus kvepavimas, tyla
  3. giliai kvepuoti, barbenimo technika, demesio atitraukimas, jokiu budu negalima galvoti-turiu laimet, turiu pagrot idealiai ir t.t., isivaizduot kazka juokingo...
  4. gilus kvepavimas, Keli staigus gilus ikvepimai- iskvepimai ;
  5. Lengva mankstele, gilus kvepavimas, trumpa maldele, susikaupimas, svarbiausiu dalyku apgalvojimas, busenos scenoje isivaizdavimas.
  6. Metodu nezinau
  7. Dirbant teatre prieš spektaklį visgi svarbiausia kvėpavimas ir raumenų atpalaidavimas(tam tikra prasme - trenažas, skirtas visam kūnui ne tik atpalaiduot, bet ir "pabudinti", kad kūnas būtų pasiruošęs bet kuriuo reikiamu momentu "iššauti"). Metodas - žaidimas, grupėje, pvz., stot, tūpt, pašokt, sėst. Smagu, azartiška, be to jaudulį nukreipia tikslingai. Pabandykite! (p.s. dar + galima kokia liaudies dainą sutraukt, patikrintas variantas, ypač prieš premjerą).
  8. Svarbiausia tinkamai susikaupti pries scena ir nebijoti pacios baimes. padeda susigyvenimas su ja ir tuomet scenoje pavyksta maximaliai atsipalaiduoti. beabejo, daug priklauso nuo pasiruosimo. pasitikejimas savimi ir tikejimas tuo ka tu darai yra svarbiausia. Svarbu neprarast ir proto kontroles, bet tam reikia, manau tiesiog susigyventi su baime ir priimt i "draugu rata".
  9. Jei esu pasiruoses 100% ko cia jaudintis perdaug,jei ne itin gerai pasiruoses tai jei labai jaudinsiuosi bus dar blogiau.Reikia atpalaiduoti save ir nurimti viduje,zinoma tai padaryti visiskai pavyksta tik pirma kurinio eilute,pirma gabala ir pan.
  10. Pasirodymui stengiuosi pasiruošti emociškai: mažiausiai prieš savaitę imu galvoti apie tai, kur bus pasirodymas, kokioje salėje, ką atliksiu. Bandau įsivaizduoti, kaip ateinu, lipu į sceną, kaupiuosi, pradedu kūrinį. Įsivaizduoju ir publiką. Tose mintyse visuomet esu savimi pasitikinti, tvirta ir rami. Koncerto dieną stengiuosi mažiau bendrauti su žmonėmis (tai nereiškia, kad pasislepiu kažkur), "neišsitaškyti" tiek emociškai, tiek fiziškai. Stengiuosi pailsėti dieną, truputį pagulėti. Prieš eidama į sceną, giliai pakvėpuoju, padarau keletą fizinių pratimų - pasukinėju galvą, rankas (lėtai ir ramiai), tiesiog prasimankštinu. Ir dar - niekada nepamirštu, kad koncertas ar bet koks kitas viešas pasirodymas - tai džiaugsmas! Juk dėl to ir pasirinkome šį kelią :)