Pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymo vertinimas AB SEB banke (klausimai darbuotojams)

Interviu darbuotojams

1. Kaip dažnai susiduriate su pinigų plovimo prevencija kasdieniniame darbe ?

  1. Beveik kiekvieną dieną
  2. Kiekvieną dieną
  3. Bent kartą per savaitę gaunu vieną-kitą tokį skambutį.
  4. nelabai dažnai
  5. Keliasdešimt kartų per dieną, nes dirbu konsultacijų centre,
  6. 2-3 kartus per savaitę.
  7. Kas dien
  8. Kasdieną
  9. Kiekvieną dieną

2. Ar sudėtinga identifikuoti pinigų plovimo atvejus? Kodėl?

  1. Būna tikrai sunkių atvejų. Pareikalauja daugiau pastangų.
  2. Ne, nes tai atlieka kitas skyrius ir iki manęs ateina galutinė informacija
  3. Nesudėtinga. Jau prieš tai prevencijos departamentas yra atlikęs savo darbą ir pakomentavęs situaciją. Todėl man belieka paaiškinti klientui, kas, kaip ir kodėl pagal informaciją pateiktą iš prevencijos skyriaus departamento.
  4. nelabai, nes su jais ypač retai dirbu
  5. Tai nėra tiesioginės mano pareigos, aš tik išsiaiškinu ar klientas pateikė dokumentus, ar jau yra paruoštas atsakymas jam. Daugiau tenka susidurti su sukčiavimo atvejais. Dėl pinigų plovimo, kyla įtarimas, jei klientas labai stipriai rėkia, skubina, racionalūs argumentai jam nėra svarbūs. Tikisi, kad jeigu parėks, mes išsigasime ir jo atvejis nebus tikrinamas ar praleistas greičiau.
  6. Sudėtinga tais atvejais kuomet įtariama neteisėta veika susijusi su įmonėmis ir jų akcininkais bei dukterinėmis įmonėmis. Tokiais atvejais sunku nustatyti tikrąjį naudos gavėją ir pirminę lėšų kilmę. Gryno paskirstyto pelno dydį procentaliai, jei šios informacijos nėra galimybės patikrinti creditinfo arba kitose duomenų patikros sistemose. Kyla poreikis prašyti pateikti dokumentus pagrimdžiančius lėšų kilmę.
  7. Tikrai pasitaiko sunkių ir netipinių atvejų. Sunkiausia, kai nauji ir negirdėti būdai apgauti klientus.
  8. Kadangi tai kasdienė veikla, todėl nesudėtinga
  9. Dėl tam tikrų atvejų, kai siekdamas įsitikinti pinigų teisėtumu, stengiesi ir neuždelsti kliento tam tikrų mokėjimų arba gali “perspausti” klientą kuris lėšas gavo teisėtai

3. Kaip vertinate, ar tinkamai darbuotojai supažindami su pinigų plovimo prevencijos aspektais?

  1. Manau visada yra kur galima dar papildomai patobulėti. Galėtų daugiau mokymų būti.
  2. Supažinidinami puikiai
  3. Manau, kad taip. Yra kolegų, kurie dirba tik su tuo ir visada, kartais net nedarbo metu padeda kilus klausimams. Tad tikrai neliekam be pagalbos.
  4. Manau, kad taip
  5. Taip yra mokymai. Nežinau dėl kitų skyrių, jiems aktualiau daugiau apie tai išmanyti - KYC/AML.
  6. Manyčiau jog šią informaciją derėtų atnaujinti ir kelti kompetencijas dažniau.
  7. Taip. Informacija vis papildoma.
  8. Manau, kad tinkamai, banke nemažai mokymų susijusių su šia tema
  9. Tinkamai

4. Kokios dažniausiai taikomos pinigų plovimo prevencijos priemonės Jūsų darbe?

  1. Grynųjų įnešimas didesnėmis sumomis, pervedimo limito didinimas su papildoma analize. Sustabdytų mokėjimo ar banko kortelėmis atsiskaitymų analizavimas.
  2. Pinigų sulaikymas ir dokumentų prašymas
  3. Komunikacija ir bendradarbavimas su klientais. Taip pat tam tikrų dalykų apribojimas.
  4. Stebėsena
  5. KYC/AML stebėsena.
  6. Metinis kliento KYC vertinimas siekiant nustatyti kliento rizikos laipsnį, nuolatinė stebėsena teikiant paslaugas pvz. keičiant interneto banko pavedimų limitus.
  7. Pranešimai klientams. Informacinės Ąžinutės televizijoje, interneto banke.
  8. Tinkamas klientų identifikavimas
  9. Lėšų kilmę pagrindžiančių dokumentų prašymas

5. Kurios pinigų plovimo prevencijos priemonės labiausiai tinkamos ir kodėl?

  1. Lėšų kilmės pagrindimas. Tiek įskaitant tiek norint pervesti. Nes taip geriausia identifikuoti pinigų kilmes.
  2. Pervedimų stabdymas pagal raktinius žodžius, vardus/pavardes, korespondentų bankus, siuntėjo/gavėjo bankus.
  3. Tam tikrų fukcijų apribojimas. Todėl kad kai viskas užsiblokuoja, taip, klientui nepatogu, nes ir jis negali naudotis. Tačiau tuo pat metu yra pilnai užkertamas kelias sukčiams. Jie nieko negali padaryti. O po to vyksta jau komunikacija su klientu, kodėl jo funkcijos apribotos, kaip veikia sukčiai. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog klientai džiaugiasi mūsų banko saugumo sistema ir sutinka, net jeigu pilnai viską turi keisti.
  4. Nuolatinė operacijų stebesėna
  5. "Pažink savo klientą"
  6. Mano nuomone vienos iš svarbiausių prevencijos priemonių yra sankcijų poltikos laikymąsis, pavedimų, įskaitymų į sąskaitą momentinė/ilgalaikė stebėsena. Grynųjų įnešimo bankomatuose patikra.
  7. Interneto banko tinkamas valdymas. Neturėti vienoje sąskaitoje lėšų, turėti minimalius limitus. Atsargiai vertinti gaunamas nuorodas.
  8. Klientų identifikavimas, sankcijų laikymasis, nes bankas turi pateikti informaciją LB, taip numatytą LB nuostatose.
  9. Tai iš esmės prašymas lėšų pagrindžiančių dokumentų prašymas, nes taip įsitikini jų teisėtumu

6. Kokių pinigų plovimo prevencijos priemonių nereiktų arba reiktų mažiau?

  1. Manau jų reiktų tik daugiau. Sukčiavimas sėkmingai klesti.
  2. Visos priemonės yra reikalingos, nes jos apsaugo nuo pinigų plovimo.
  3. Manau, jog tokių nėra. Reikia dar daugiau komunikuoti su klientais, daugiau kalbėti mass medijoje apie sukčius, kad ir tam tikrą žmonių grupę ta informacija pasiektų. Rodyti televizijoje apie tai bent kelias minutes, kad žmonės būtų būdresni. Tiesiog pavienių atvejų pasitaiko, kuomet klientai nesuvokia, jog susidūrė su sukčiavimu.
  4. Perteklinių dokumentų prašymas
  5. Nežinau
  6. Mayčiau galima būtų būtų lanksčiau vertinti klientų KYC anketų pildymo/nepildymo laiku faktą. Suteikiant galimybę per pateiktą terminą pateikti bankui reikalingą informaciją, tuomet kai klientas to prašo ir tam yra svarios priežastys.
  7. Visos jos tinkamos kovoti su pinigų plovimu.
  8. viena iš priemonių yra grynųjų pinigų įnešimo limitas 10 000 tūkst, vėliau kliento yra prašomi papildomi kilmės dokumentai, manau šis limitas galėtų būti padidintas, galima būtų atlaidžiau žiūrėti.
  9. Kuo mažiau prašyti ne notarinių sutarčių

7. Apibūdinkite, kaip reaguojama į darbuotojų siūlymus dėl pinigų plovimo prevencijoje naudojamų priemonių koregavimo?

  1. Pozityviai.
  2. Į pasiūlymus yra atsižvelgiama ir apie juos yra diskutuojama.
  3. Bent jau kiek man teko susidurti, tai vadovybė džiaugiasi, kai rodome iniciatyvą kažką keisti.
  4. nesusiduriu
  5. Nežinau
  6. Mano pareigos nėra tiesiogiai susijusios su KYC, AML darbu tad pokyčiams neturiu įtakos.
  7. Vieni naujoves priima, kiti džiaugiasi, kad yra naujų įžvalgų
  8. Nuomonė priimama, tačiau labai retai atsižvelgiama
  9. Visos idėjos yra perduodamos svarstymui

8. Kaip manote, ar darbuotojai, tiesiogiai nedirbantys su pinigų plovimo prevencija turėtų gauti daugiau mokymų? Kodėl?

  1. Taip, kad lengviau identifikuoti galimą sukčiavimą. Kad patys save galėtų apsaugoti.
  2. Manau, kad taip, nes kiekvienas darbuotojas gali būti papildomas identifikatorius tokių operacijų.
  3. Taip, ypač psichologinio apmokymo, pvz. NLP. NLP naudoja sukčiai. Jie tai daro labai sėkmingai, tačiau blogais ketinimais. Būtų gerai, kad mūsų irgi apmokytų naudoti NLP tik geriems tikslams, tai yra klientą ant doros kelią užvesti.
  4. Manau, kad taip, nes ši informacija labai vertiga dirbant su klientais
  5. Ne, bent jau KC, informacijos srautas yra labai didelis, užtenka to, kad tiesiogiai su tuo dirbantys darbuotojai atliktų savo darbą.
  6. Manau būtinai turi būti. Dirbant klientų aptarnavime kas dieną susisiduriame su klientų užklausomis, kodėl yra prašoma vienokios ar kitokios informacijos. Neturint pakankamai žinių pinigų plovimo prevencijos klausimais galime pasirodyti nekompetetingi ir kyla grėsmė jog pokalbio metu suklaidinsime klientą teikdami neišsamią informaciją. Taip pat dažnu atveju esame priversti kreiptis į kolegas ir tikslintis dėl užklausų, kas klientus verčia laukti atsakymo.
  7. Žinoma, nes visi bendraujantys su klientas, turi žinoti kaip galima suvaldyti pokalbį, pokalbio metu identifikuoti sukčiavimą.
  8. Manau užtenka pagrindinių mokymu, klientus konsultuojant į šiuos aktus nėra butinybės gilintis
  9. Švietimas yra visada gerai, kuo daugiau darbuotojų apie tai žinos, tuo labiau galėsime užkirsti kelią pinigų plovimui

9. Kaip manote ar darbuotojai, dirbantys su pinigų plovimu banke, turi pakankamai mokymų?

  1. Užtenka, bet galima visada ir daugiau.
  2. Mokymų niekada nebus permažai.
  3. Sprendžiant pagal tai, kaip jie dirba, tai matau, kad taip. Jie yra savo srities profesionalai, nes net jų laiškai yra labai argumentuoti.
  4. Taip
  5. Nežinau, bet tikiuosi, kad taip.
  6. Manau jog kolegų turimos kompetencijos yra pakankamos šioms funkcijos vykdyti, dėl mokymų sunku komentuoti kadangi nežinau kaip dažnai ir koks mokymų turinys yra privalomas.
  7. Manau, kad taip.
  8. Taip
  9. Taip

10. Nurodykite, kokio pobūdžio mokymai būtų naudingiausi:dirbantiems tiesiogiai tik su klientų aptarnavimu;dirbantiems tik su pinigų plovimo prevencija ir su tuo susijusiais incidentais;visiems, dirbantiems AB SEB banke

  1. Sukčiavimo identifikavimas. Pokalbio valdymas
  2. NLP.
  3. Mokymai apie pasikeitimus, naujas sankcijas
  4. Mokymai, daug pavyzdžių, nes jie yra idomiausia dalis.
  5. Būtų naudinga suvokti šio įstatymo svarbą plačiąja prasme. Taip svarbu nuolat atnaujinti žinias dalinantis situacijomis kaip identifikuoti pinigų plovimą, jų schemas bei mastus SEB banke ir už jo ribų.
  6. Visų naujų atvejų aptarimas, kokie kontroliniai klausimai padeda identifikuoti. Kas padeda pastebėti, kad gali būti sukčiavimas. Kaip ir į kur nukreipti klientą atsitikus sukčiavimui
  7. Konsentruotai nuo darbo veiklos ir specifikos i tą sritį ir orientuotis, jei darbuotojas dirba su kasdieniais kliento klausimais, jam nėra didelio poreikio gilintis į pinigų plovimo aspektus, nebent žinoti pagrindinius dalykus ir atvirkščiai
  8. Galbūt ne tiek mokymai, kiek tos srities dirbančių darbuotojų pagalbos labiau reikia ir kad ji būtų betkada pasiekiama (pagalba)
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą