(Baigiau pernai
ekologiją)Studijų programoje
per daug biologijos. Kelių
katedros dėstytojų žinios
pasenusios. Bakalauro studijų
metu gavu geras įvairių
mokslų pagrindus.
Studijos - "mokykis arba
musiu". :) atrodo turime
bijoti suklysti ir klausti tai
ko nesuprantame, nes tada
atrodysi nieko nemokantis ir
nesitengiatis.
Netolygiai paskirstyti
krūviai semestruose. Kartais
apkrovos išties per didelės,
galimybių dirbti kad ir puse
etato - faktiškai jokių, o
kartais studentams to ne vien
norisi dėl savarankiškumo,
tačiau net nėra kitos
galimybės, nėra kas juos
pakankamai paremia. Jeigu kas
mėgina dirbti - velkasi kurso
gale, aukoja studijas.
Apskritai studentas neturėtų
atsidurti tokioje
situacijoje, kad būtų
priverstas dirbti. Tačiau
stipendijos juk juokingai
menkos. Nepaisant to, dėl jų
vyksta milžiniška
konkurencija...
Kai kurie
dėstytojai "nusenę", nesugeba
modernizuoti savo studijų
programų; kaip dėstė prieš 20-
30 metų, taip ir dabar. Gali
paklausti seniai studijas
baigusių žmoių, kas bus per
to dėstytojo egzaminą, ir tai
pasitvirtina. Argi taip
turėtų vykti
studijos "geriausiame
Lietuvos universitete"?..
Pats požiūris į studentą -
koks jis? Nors yra ir
jaunesnių, supratingų,
modernių dėstytojų, bet dalis
yra tokių, kuriems net
klausimo užduoti negali.
Atsakymas būna: "Kaip tu gali
to klausti? Ką tu veiki
šitame universitete?", kai
užsienio universitetuose į tą
patį klausimą atsako
geranoriškai, išsamiai,
mėgina iš pagrindų atnaujinti
studento žinias, kad toliau
gilindamasis jis nesukluptų
ties elementariais dalykais.
Čia, pas mus, kartais ir
klausti baisu, nes "įstrigsi
dėstytojo atmintyje kaip
kvailys".
Studijos nepritaikytoms
studentams, kurie yra
ne "galiūnai", pvz.,
silpnesnės sveikatos arba
turintys mažamečių vaikų.
Praleidus paskaitas, turi
būti galimybė viską pasivyti,
pateikta medžiaga - tačiau
kai kurių dalykų atveju nėra
jokios medžiagos, be
paskaitų, o tuomet sirgęs
studentas priklauso vien nuo
kurso draugų malonės ir gerų
santykių su jais. Tačiau
įsijungus konkurencijos
mechanizmams, kartais gali ir
netekti galimybės pasivyti,
ką praleidai...
Per daug informacijos per
per trumpa laika;
ismokimas "tam kartui". Kai
kuriuos dalykus tenka
mokytis grynai paciam, nes
destytojai per paskaitas
nenuosekliai desto. Kokybe
pakankamai gera, jei pats
studentas ideda DAUG
savarankisko darbo.
Kol kas sunku ivertinti, nes
tik 2 menesiai (ir tie
nepilni) praejo
manau,kad studijos yra
kokybiskos, pateikiama
reikalinga
informacija,nurodomi
saltiniai,kur galima butu
konkreciau pasiskaityti
dominancia tema.
Na, iš esmės bent studijų
pradžios kokybę lemia du
dalykai: dėstytojai ir
vadovėliai (kol neprasideda
praktika). O jų arba nėra,
arba jie nieko gero neduoda
(tiek dėstytojai, tiek
vadovėliai). Taigi, reikia
medžiotis informaciją. Bet tai
tikriausiai yra ta
'savarankiško darbo' dalis.
Nėra atitinkamos techninės ar
informacinės bazės. Dažnai
reikalaujama tokia
informacija, kurią sunku gauti...
Nors studijų programa vadinosi
"molekulinė biologija",
kursai, kurie atitinka
programą prasidėjo tik 3
kurse, nes pirmus du metus
mokėmės labai daug bendrosios
biologijos dalykų. Jų trukmė
turėtų būti sumažinta ir
daugiau dėmesio skiriama
molekuliniams dalykams.
Kitas dalykas - praktiniai
darbai. Jų metu reiktų atlikti
daugiau praktinių darbų, nes
jų trūkumas labai pasijaučia,
kai baigi universitetą ir nori
susirasti darbą pagal
specialybę. Pavyzdžiui, nors
programa vadinosi molekulinė
biologija, pats dalykas
molekulinė biologija buvo tik
teorinis, jokiu ptaktikos ar
laboratorinių darbų. Tai turi
pasikeisti!
Kai kurie dalykai labai įdomūs
ir gerai išdėstyti, o kai
kurie svarbūs, bet netinkamai
išdėstyti, ypač vyresnių
dėstytojų.