Aukštųjų mokyklų DĖSTYTOJAMS ir bendrojo ugdymo mokyklų MOKYTOJAMS skirta anketa: darbas (mokymas) nuotoliniu būdu pandemijos COVID-19 metu - kopija - kopija - kopija
Jūsų komentaras, kas gali būti svarbu, bet dar nepasakyta apie darbą karantino metu:
Karantino metu negalėjome išbandyti naujai nusipirktų priemonių: Lego education Wedo.2.0, gyvai neatlikome tiriamųjų darbų, neišbandėme dalies aktyvaus mokymosi, bendradarbiavimu grindžiamų metodų, neaplankėme įdomesnių ugdymo įstaigų ir nestebėjome ugdomosios veiklos jose ir pan. Žinoma, visa tai buvo pakeista alternatyviomis užduotimis ir veiklomis, tačiau jos, mano supratimu, buvo mažiau efektyvios už tas "patikrintas".
dirbu trijose mokyklose
Del techninių problemų per vieną iš atsiskaitymų teko jį dalinai perrašyti. Toks jausmas, kad dalis studentų rimtai nesiruošė egzaminui, tikėjosi nusirašyti. Zenkliai didesnis nusirasinetoju procentas. Jei papildomą laiką skirtą pasirengimui įvertinčiau pinigais, esu tikra, kad susidarytų nemaža suma. Nera neįmanoma kokybiskai destyti ir egzaminuoti nuotoliniu būdu, tiesiog tai labai brangu. Visiems. Ir studentams, ir destytojams.
Niekas neatstos gyvo bendravimo su mokiniais.
Norėčiau pastebėti, kad labai demotyvuoja visiškas biurokratinis požiūris į nuotolinį mokymąsi. Kartais atrodydavo, kad atitinkamoms administracijoms svarbiausia, kad būtų atidėstytas numatytas studijų dalyko apraše valandų skaičius (kitaip tariant, padėtas formalus paukščiukas), o kaip tas padaryta, visiškai nerupėjo. Mano patirtis sako, kad nuolinės teorinės paskaitos gali vykti tiek dar ne tiek daug, bet nuotolinis uždavinių sprendimas (pratybos) buvo labai neefektyvus laiko praleidimas. Juo labiau, kai tenka tokias pat pratybas dėstyti kelioms grupėms, o prisijungiančių studentų skaičius kartais yra 5 kartus mažesnis nei grupės dydis.
Tėveliai labai daug ko išmoko karantino metu, tik liko nemažai abejonių ką išmoko jų vaikučiai. Brangūs tėveliai, neskriauskite savo vaikučių. Leiskite jiems patiems mokytis ir tobulėti.
Menka administracijos parama, kolegialaus darbo nebuvimas (dalis kolegų neatsakydavo į Tamo žinutes). Be mesendžerio, el. pašto dirbti buvo neįmanoma. Būtina iš esmės koreguoti IT programą, nes net 5-6 klasių mokiniai negeba atlikti elementarių funkcijų, dėstant lietuvių kalbą teko nuolat konsultuoti mokinius, kaip naudotis viena ar kita programa. Krūvis buvo milžiniškas. Grįžus į tiesioginį darbą patyriau frustracijos jausmą, nes nesulaukiau atgalinio vadovybės ir mokinių ryšio, sužinojau, kad dalis kolegų nevedė vaizdo pamokų, o aš jaučiausi išsieikvojusi.