ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
8. Ką norėtume pasakyti šio projekto kūrėjams – pastabas, pageidavimus, kitas mintis?
Galėtų būti gilesnės filosofinės mintys.
Jūs šaunuoliai! Norėčiau pasiūlyti kitam spektakliui temą apie jauno ar ne jauno (iš tiesų nėra skirtumo amžius) žmogaus vieta pasaulyje ir jos paieškos per tą patį miesto pažinimą ir (galbūt) jo kaip analogo pasauliui naudojimą.
Perskaičiau, kad projekto neįsileido į bažnyčią. Vat jos ir trūko. Kaip manupuliavimo žmonėmis nuo pat gimimo įstaigos.
Projektas kokybiškai parengtas. Įtaigus net naudojant banalias tiesas ar frazes.
Vienas geriausiu spektakliu kokiu esu maciusi - nuostabi ideja! Noretudi ilgiau
Kad dar kartą sukurtų panašų Remote Vilnius tik kitose vietose su nauju tekstu, labai būtų įdomu :) Pavyzdžiui, vaikų namuose, kad sujaudintų žmones ta pačia tapatybės tema, ką reiškia vaikui augti bė tėvų, be tikrų namų...
Ačiū. Įdomus patyrimas. Man jautėsi, kad labai švelniai pabandyta išeiti ir kartu vestis žiūrovus iš "komforto zonos". Sveikinu tokias iniciatyvas.
Kadangi dar nėra su kuo palyginti, sunku stipriai kritikuoti. Iš esmės man viskas patiko. Patiko tas "bandos jausmas", patiko, kad reikėjo daug ką išdrįsti, perlipti per save. Gaila, kad daugelis užduotų klausimų liko užmiršti. Norėčiau juos tiesiog karts nuo karto gyvenime sau užduoti, kad sukrėstų, kad pažadintų ir kasdienybės ir nejautrumo.
Tai be galo įdomus ir netikėtas projektas, labai aiškiai parodantis, jog esame tik marionetės. Jei nesusimąstysime ir be atodairos džiaugsimės civilizacijos pasiekimais, galime prarasti patys save.
spektaklio pabaigą reikėtų traukti aukščiau. Kažkur nusėda po to, kai išsiskirstom į tris grupes, norisi eiti namo. Viršuje dūmai turėtų būti 10 kartų stipresni, kad bent kiek panašėtų į debesį.