Žymė: žiniasklaida

Šio tyrimo tikslas išsiaiškinti, kaip socialiniai tinklai Jūsų nuomonė pakeitė Jūsų požiūrio formavimasi. 

Didžioji visuomenės dalis yra priklausomą nuo tam tikrų komunikacijos kanalų, kurie individą priverčia prisitaikyti prie vienos iš grupių, kurios turi savo požiūri, tai liaudyje vadinama bandos jausmu. Visuomenę, grupinį požiūrį priverčia formuoti, kiekvieną dieną juos supančios naujienos. Šiai dienai naujienų srautas yra neaprėpiamas, individas norėdamas peržvelgti per dieną į erdvę paskleistą turinį užtruktu ilgus metus, todėl prieš žvelgiant į kažkokį turinį, labai svarbu atsirinkti, tai kas yra aktualu ir asmeniniu požiūriu atrodo patikimą. Didžioji dalis talpinamo turinio yra netinkamas vartoti, nes didžiają dalį jo sudaro pramoginis turinys, kuris visiškai neformuoja mūsų požiūrio aktualiomis temomis, tai tik leidžia pasisemti naujienas, kurios labiau tinkamos pokalbiui prie kavos. Didelio kiekio informacijos atsiradimui stipiriai įtakos turėjo web 2.0, sukurtas 2001 metais, kuris įtakojo medijų kūrimasi, į kurių platinimą ir veiklą įsitraukia vis didesnė visuomenės dalis. Socialinėje erdvėje atsirado labai daug žmonių gebančių išreikšti savo mintis ir savo kuriamu turiniu sužavėti žmones. Nuo to laiko prieš tai didelio dėmesio susilaukusi tradicinė žiniasklaida, susilaukė labai daug negatyvaus požiūrio, dėl savo kuriamo turinio struktūros ir informacijos aktualumo. Jeigu žvelgtume iš šiandienos perspektyvos labai sunku atskirti, ne tik tai, kas didesnę įtaką daro visuomėnei, nuomotojos formuotojas, politologas ar žiniasklaida ir pati žurnalistika, kaip sąvokos apibrėžimas tarsi nebetenka prasmės. Jeigu atsižvelgtume į šiai dienai žiniasklaidos protaluose rašomus straipsnius ir nuomonės formuotojų išreikšiamą požiūri, astižvelgiant iš paprasto indindo perspektyvos gali atrodyti, kad tai yra vienas ir tas pats darinys, tik išreiškiamas kitokia forma, galbūt skirtumas, tik tas, kad žiniasklaidoje požiūrį, vis dar bandoma išreikšti tarp paslėptų eilučių, o visuomenės formuotojai gali savo nuomonę reikšti laisvai, nes jų taip stipiriai neriboją teisės normos, kurios žurnalistus verčia išlikti nešąliškais, bet kokiomis tamomis. Galima pastebėti, kad žiniasklaidos susiduria su krize, kuria norint sustabdyti, vis daugiau reikia ieškoti alternatyvų, kaip prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir kintančios visuomenės poreikiu. Todėl galima teigti, kad žurnalistai ir jų viešieji portalai turi įdėti vis daugiau darbo, siekiant prisitaikyti prie alteranytvosios medijos ir publikuoti naujienų srautą taip, kad jis būtų įdomus per didelį turinio pertėklių gaunamčiam vartotojui. 

Sveiki! Esu Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros II kurso magistro studentė. Šiuo metu rengiu baigiamąjį darbą tema "Lietuvos gyventojų pasitikėjimas dirbtinio intelekto įrankių pagalba kuriamu žiniasklaidos turiniu" ir man labai reikia jūsų atsakymų :) Anketoje Jūsų pateikti atsakymai bus visiškai konfidencialūs ir bus naudojami tik magistro baigiamajam darbui rengti. Užpildyti anketą užtruks iki 10 minučių.

Norime geriau pažinti Jus, tad prašome atsakyti į kelis klausimus.Apklausa užims 2 minutes Jūsų laiko.

Gerb. Respondente,esu Socialinių mokslų kolegijos Skaitmeninės komunikacijos paskutinio kurso studentė Viktorija Menšikova. Atlieku tyrimą savo baigiamąjam darbui.Darbo tema: #Metoo judėjimas Lietuvoje, ir jo komunikacija viešoje erdvėje. Surinkti duomenys bus panaudoti tik baigiamąjame darbe.  Anketa yra anonimiška. Apklausa užtruks vos porą minučių. Ačiū už Jūsų skirta laiką.

Šia anketa siekiama nustatyti klimato kaitos problemos aktualumą Lietuvos žiniasklaidoje bei informacijos apie ją užtektinumą.

Sveiki,Šioje apklausoje rasite klausimus apie tradicinę ir elektroninę žiniasklaidą. Rašau baigiamąjį darbą šia temą, nagrinėju informacijos sklaidą tradicinėje ir elektroninėje erdvėje, tad nuoširdžiai atsakydami labai padėsite. Nėra teisingų ar neteisingų atsakymų, tiesiog išsakykite savo nuomonę ir rinkitės tai, kas yra artimiausia Jums. Rezultatai bus sumuojami ir panaudojami mokslo tikslais.Labai ačiū!

Emigracija dar vadinama šių laikų Lietuvos valstybės rykšte. Lietuvos nacionalinio saugumo įstatymo preambulėje teigiama: „Lietuvių tauta siekė ir tebesiekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti saugią ir laisvą raidą savo etninėje žemėje, puoselėti tautinę tapatybę, ugdyti prigimtines kūrybos galias ir prisidėti prie pasaulio pažangos; nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų Tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina demokratinės raidos sąlyga.“ Todėl visuomenė turi ne tik suvokti, išmanyti galimų grėsmių riziką, bet ir turėti kritišką jų vertinimą. Emigracijos mąstai kas met auga - 2017-aisiais metais iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Lyginant su 2016-aisiais tai 6,9 tūkst. daugiau. Nacionalinio saugumo strategijoje rašoma: „mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius dėl mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo ir vis dar didelio emigracijos masto kelia grėsmę ilgalaikiam Lietuvos socialiniam, ekonominiam ir politiniam stabilumui bei ūkio plėtrai. Užsitęsusios neigiamos demografinės tendencijos mažina Lietuvos ekonominį potencialą, stabdo valstybės ūkio plėtrą ir trukdo siekti tvaraus ekonominio augimo ir gerovės“. Demografinės krizės padariniai atliepia ir ekonominėms bei politinėms valstybės gyvenimo aplinkybėms. Šia apklausa siekiama nustatyti atsakingų institucijų, žiniasklaidos ir komunikacijos verslo viešojo diskurso formavimo įtaką emigracijai.

Noriu paklausti, bet neturiu ko.Kokius naujienų portalus lankote, skaitote, ar rašote komentarus ir kt.

Sveiki,esu Klaipėdos universiteto 4 kurso žurnalistikos studentė Roberta Kavaliauskaitė. Rašau bakalauro baigiamąjį darbą apie neformaliojo vaikų švietimo temos populiarumą ir pateikimą Klaipėdos spaudoje bei šios temos aktualumą auditorijai. Visi šios apklausos metu gauti duomenys išliks anonimiški ir bus naudojami baigiamojo darbo analizėje. Jei kyla klausimų ar pasiūlymų, su manimi galite susisiekti el. paštu [email protected]ėkoju už sugaištą laiką!