Žodžių reikšmės ir jų vartosena lietuvių kalboje.

10. Abejoklis (-ė) (pvz., Filosofija pavertė mane abejokliu, bet žemiška tiesa man visada gailiai pjovė širdį.) Ką reiškia šis žodis? Ar pats (-i) vartojate šį žodį? Ar jis jums įprastas?

  1. visai nevartoju, dažniau - abejingu.
  2. Tas, kuris daug svarsto, klausinėja, abejoja. Nervartoju, tačiau atrodo gana smagus vedinys, vertas vartojimo.
  3. "Abejingas". Žodžio nevartoju, jis nėra man įprastas.
  4. Abejojantis žmogus. Nevartoju. Neįprastas.
  5. mastytojas ne ne
  6. Abejoklis - tai abejojimo instrumentas. Kaip lituoklis - litavimo ir bučiuoklis - bučiavimo.
  7. Negirdėjau, nenaudoju, bet naudočiau nes labai linksmai skamba :D turbut apie žmogų, kuris daug abejoja?
  8. Ko gero, abejoklis - tai žmogus linkęs abejoti. Žodis neatrodo labai svetimas ir kadangi skamba maloniai, manau, dabar jį ir vartosiu.
  9. Prasmė - abejojantis, nevartoju, nebent kažkada vaikystėje teko tokį žodį pasakyti, žaismingai kalbant.
  10. Abejojantis? Ne, ne.