Žemės ūkio paskirties sklypų tyrimo klausimynas

Sveiki. Esu Vytauto Didžiojo universiteto žemėtvarkos magistrantūros studijų studentė. Rašau baigiamąjį darbą apie neracionaliai naudojamus žemės ūkio paskirties sklypus, jų tvarkymo ir gerinimo galimybes. Būčiau labai dėkinga jei galėtumėte atsakyti į keletą klausimų susijusių su mano tyrimo tema.


1. Koks yra mažiausias Jūsų turimo žemės ūkio paskirites sklypo plotas?

2. Koks yra didžiausias Jūsų turimo žemės ūkio paskirites plotas?

3. Ar visi Jūsų turimi žemės sklypai turi privažiavimus? Privažiavimai gali būti nuo vietinės reikšmės ar valstybinių kelių, bei servitutiniai.

4. Koks didžiausias atstumas iki turimo žemės sklypo nuo Jūsų gyvenamosios vietovės?

5. Ar Jūsų turimi žemės sklypai yra racionalios formos (žemės sklypas yra stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos)?

6. Ar Jūsų žemės ūkis yra daugiafunkcinis? (pvz.: žemdirbystė, gyvulininkystė, agroturizmas)?

7. Kaip vertinate savo žemės tvarkymo ypatybes?

8. Su kokiomis problemomis susiduriate tvarkydami savo žemės sklypus? Įrašykite patys.

  1. 1. Klaikios žemės sklypų formos, atsiradusios todėl, kad ž/ū bendrovė išpirkusi žemes turėjo pirmenybę išsirinkti pačius derlingiausius žmonėms grąžinamo žemės sklypo plotus pagal žemėje esančių durpių klodo storumą, todėl mums grąžinti protu sunkiai suvokiami keistos formos sklypai- t.y. žemės sklypų nuograužos kurias sunku apdirbti su technika. 2. Grąžintinos žemės išskaidymas į atskirus ir vienas su kitu nesusijusius sklypus, kas padidina žemės apdirbimo , benzino sąnaudas. 3. Stebėtina ypatybė, kad visoje numelioruotoje Lietuvoje , berods, tik Vilniaus rajonas ar jo dalis Buvo palikti nenumelioruoti, t.y. su visomis pelkėmis, užmirkusiomis žemėmis ir gyvatynais, raistais. Ir toks vaizdelis yra praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybs atkūrimo???!!!!!! 4. Pati didžiausia problema, kad aplaidžiai ir neatsakingai, nepateisinamai uždelstai valstybė vykdė žemės grąžinimą: žemių grąžinimo nesulaukė mano tėvelis, miręs 2003 metais, žemė Buvo grąžinta po 2012-ųjų. Aš iš jaunes ūkininkės, kuri turėjo gauti valstybės paramą ūkiui įsisteigti, po 2012-ųjų tapau jau nebe jaunąja ūkininke,Taigi, valstybė padarė viską, kad iš mūsų deimos atimtų visas galimybes įsilurti kaime ir pradėti ūkininkauti visai šeimai ir guai man kaip jaunąjai ūkininkei valtybės tam skirts išmokas. Kas kompensuos tą valdininkų tyčia ir neišmanymu padarytą skriaudą man ir mano šeimai? Sodyboje taip ir tebeguli mano Tėvelio prieš mirtį išbetonuoti pamatai šuliniui ir ūkiniam pastatui. Dar norėčiau kokius 20 metų paūkininkauti Savo sodyboje, žemėje, kol dar yra noro ir jėgų, tačiau kodėl aš dabar viską turiu daryti, pirkti, statytis tik savo lėšomis, jei valstybė dėl savo aplaidaus darbo atėmė iš manęs galimybę gauti išmokas kaip ir kitiems jauniems ūkininkams? 5. Atėmusi iš manęs galimybę įsikurti mano žemėje ir ūkininkauti pačiai su savo šeima, valstybė dar uždeda man apribojimus siekiant nusipirkti kaimyno parduodamą žemę, nes, aš, neva, neturiu įsisteigusi ūkio. Aš užsiimu ž/ū veikla neįsteigusi ūkio kol kas. Mane stebina, kodėl Lietuva nesiremia tiek Amerikos, tiek kitų, Europos šalių, gerąja praktika, kad žemės savininkas, o ne jo žemę dirbantis nuomiminkas ar Kaimynas galėtų pretenduoti į parduodamą kaimyninį sklypą bei išmokas bei kaimyninio parduodamo sklypo
  2. Nesusiduriu
  3. .
  4. Žemės ūkio sektoriaus griežtas teisinis reglamentavimas.
  5. Del zemes plotu atskyrimo
  6. keliai, remontu rupinames patys su kitais kaimynais komunikacijos: nuotekos, vandentiekis
  7. nesusiduriu
  8. šiuo metu problemų neturiu
  9. Jokių problemų neturiu.
  10. Neatitinka ribos ir plotas
…Daugiau…

9. Ar esant galimybei ir siekiant, kad neracionaliai suformuotos teritorijos turėtų perspektyvas tvariai žemės ūkio plėtrai, Jus domintų žemėtvarkos planavimo įrankiai (konsolidacijos, sklypų formavimo ir pertvarkymo, kaimo plėtros projektai) ir jų galimybės?

10. Kaip vertinate valstybės palaikymą žemės ūkiui Jūsų regione?

11. Ar turite kokių nors pasiūlymų ar pageidavimų dėl žemės ūkio politikos arba palaikymo priemonių? Jei taip - įrašykite.

  1. Žemė-tik fiziniams smenims, bendrovėms- tik Nuoma iš fizinių asmenų. Žemės savininkams leisti be jokų apribojimų pirkti besiribojantį ž/ū sklypą. Žemės sklypai privalo būti Taisyklingi ir įmanomi apdirbti. Nesvarbu, koks ūkininko amžius - valstybė vienodai turėtų išskirti pinigų gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei ūkyje reikalingos technikos įsigijimui, ūkio apsitvėrimui tvora. Taip pat žemės ūkiui naudojamos žemės aptvėrimui, jei ūkio pajamoms daro žalą valstybės nuosavybė- miško žvėrys ar jos valdininkai. Būtina, kad iš didžiausio valstybės ir tankiausiai apgyvendinto miesto-sostinės, didmiesčių važiuotų visi autobusai į visas Lietuvos gyvenamas vietoves. Kad visų į atokias vietas važiuojančių autobusų grafikai būtų suderinti su iš sostinės ir kitų didmiesčių važiuojančių autobusų grafikais, kad iš sostonės ar kito miesto be persėdimo būtų galima nuvykti žemės savininkui į savo ūkį ir sodybą. Dabar, net ir vyresnio asmžiaus būdamas, privalai važiuoti asmeniniu automobiliu, nes iš sostinės į mano sodybą, žemę tiesiogiai nevažiuoja joks autosbusas. Net virš trisdešimt metų yra atsikūrusios Lietuvos valstybės Nepriklausomybei, tačiau neturint automobilio aš į savo ūkį ir sodybą jau nebegaliu patekti, nes Autobusas vyksta tik autostrada ir sustoja prie Paluknio aerouosto, o jau į už kelių kilometrų esančius kaimus reikia eiti pėsčiomis per visas Kelio dulkes, kaip kad daro automobilio neturintys Mamavio kaimo gyventojai. O jei su persėdimu, tai iš Vilniaus į Trakus mano autobusas iš Vilniaus atvyksta labai anksti ryte, pirmu reisu, tačiau vietinis autobusiukas iš Trakų į Mamavio kaimą jau būna išvažiavęs. O jei reikia dar mantą kokkie atsivežti iš Vilniaus, tai persėdimo variamtas būtų laai nepaqtogus ir vargingas, neprimtinas. Turėtų iš Vilniaus į Trakų rajono Mamavio kiamą važiuoti tiesioginio reiso autobusai. Reikia taip pat pabrėžti, kad šiuo metu iš Trakų važiuojantis anksti ryte autobusas važiuoja tik į Mamavio kaimo senąją dalį, visiškai neatsižvelgiant į aplinkybę, kad per šiuos trisdešimt Nepriklausomybės metų jau yra išstatyta ir antra, nutolusioji Mamavio kaimo dalis,(Naujasodžio gatvė, Sukilėlių gatvė), į kurias pėsčiomis eiti nuo autobuso stotelės, o ypač su manta, yra per toli, nepriimtina. Tas pats pasakytina ir apie Vilniaus rajono Puodžiūnų kaimą, į kurį tiesiogiai nevažiuoja joks autobusas, kurio keliai yra dulkini, styrantys dulkėse, neasfaltuoti, pažliugę lietui lyjant , nepravažiuojami. Žemės styro vandenyje, nes kaimas yra nenumelioruotas, veisiasi gyvatės, ne prie visų sodybų, žemių yra nutiesta elektra. Tai Dievo pamirštas kraštas. Taigi yra didžiulė problema, kad į bet kurią Lietuvos vietą, ūkį neįmanoma atvykti valstybiniu, visuomeniniu, tarpmiestiniu transportu tiesiogiai net iš pačios sostinės. Būtina, kad iš sostinės būtų galima atvykti į visas viseas Lietuvoje be persėdimo bent kelis kartus į dieną. Iš Vilniaus į Trakų rajono Mamavio kaimą nevyksta joks autobusas, nors yra nemažai nuolatos gyvenančių asmenų Mamavio kaime (jo gale), kurie mokosi, dirba Vilniuje. Taip pat daug Vilniaus gyventojų turi mammario ir Madžiūnų kaimuose nekilnojamojon turto, kurį turėtų turėti galimybę tinkamai valdyti bei juo disponuoti. Augančiam ir besistatančiam Mamavio kaimui, kaip ir Madžiūnams būtina normali būtiniausių prekių parduotuvė, vaistinė, medicinos punktas. Būtina išasfaltuoti Mamavio ir Puodžiūnų kaimo kelius visiems gyventojams. Valstybė iki šiol skyrė nepakankamai dėmesio šių vietovių gyventojų problemų sprendimui ir gyvenimo kokybės normalizavimui. Be to, Trakų rajono žemės yra netinkamai vertinamos pagal jų kokybę. Turi ryškiai skirtis žemės vertė, kuri yra durpė, nuo tos, kurioje yra tik smėlis. Trakų rajonas or Vilniaus rajonas po lenkų okupacijos taip ir liko į Lietuvos valdymo sudėtį neįtrauktomis vietovėmis, kuriose negalioja visoje Lietuvoje nusistovėjusi tvarka, na, kad ir žemės nuomą paėmus. Pvz., jei uMano ūkis, agroakademija skelbia, kad nuo 2022 ,etų įvyko didelis lūžis nuomos kainose ir kad visoje Lietuvoje vidutonė žemės nuomos kaina jau yra nuo 600-1000 eurų, tai Trakų rajone, o ir Vilniaus rajone lenkų, o ir kiti negausūs ūkininkai sako, ne pas mus kainos yra ne tokios kaip Lietuvoje, mes jums daugiau 100 eurų nemokėsim???!!! Ar tikrai Vilniaus krašte jau pasibaigė lenkų okupacija? Kodėl Lietuvoje , kai kiti gretimų rajonų ūkininkai sako, kad mielai už tokias sumas iš jūsų nuomotumėmės žemes, bet mums tik truputį per toli važinėti, Trakų ir Vilniaus rajono ūkininkai atsainiai pareiškia , kad daugiau jums niekas nemokės? Ar tai nėra sutartinis žemės savininkų spaudimas šiuose kraštuose, dirbtinai mažinant žemės nuomos kanis, kai jau išeliminuojamas rinkos dėsnių veikimas, o pradeda veikti žemės koncernų ir stambių ūkininkų karteliniai susitarimai žemės nuomos kainos atžvilgiu, sąmoningai smukdant žemės savininkų pajamų gavimą iš žemės nuosavybės, tokiu būdu siekiant priversti smulkesnius žemės savininkus pusvelčiui parduoti žemės koncernams žemę, taip siekiant paversti ž/ū paskirties žemę vien koncernų monopolija.
  2. Šiuo metu yra daug palaikymo priemonių
  3. .
  4. -
  5. Ne
  6. ne
  7. Ne
  8. Valdžia nemyli ūkininku... Todėl ja reikia keisti.
  9. Pasiūlymų neturiu.
  10. Remti daugiau mažesnius ūkius.
…Daugiau…

12. Iš kokios apskrities esate?

Susikurti savo anketąAtsakyti į šią anketą