tema gera, tie kas turi
tokius objektus, juos tikrai
naudoja, mes, deja, neturime.
trūksta informacijos
turistams populiariai
pristatomos su
iliustracijomis. įtvirtinimai
siejasi su karu,
represijomis, todėl nevisiems
gali būti patrauklu. turėtų
būti netik sausos istorinės
informacijos pateikimas
Ekskursijos gali buti
organizuojamas tiek apjungiant
keleta objektu tiek ir lankant
pavienius itvirtinimus, reikia
atsizvelgti i uzsakovu
pageidavimus ir auditorija.
Jei tai yra suauge jie gali
ilgiau koncentruoti demesi,
vaikams reikia trumpesnes arb
apateikiant tik svarbiausius
faktus.
Pritaikius siuos objektus
lankymui- jie sulauktu dar
didesnio susidomejimo ir
lankytoju skaiciaus.
Gynybiniai įtvirtinimai, jei
šalia nėra turistinės
infrastruktūros, įdomūs tik
specialistams arba šios
srities mėgėjams
Kuriant turistinius
marsrutus pasigendam
platesnes informacijos apie
siuos objektus. Malonu butu
jeigu butu paruosta kokia
nors knyga gidams su idomia
informacija.
Per mažas valstybės,
savivaldybių dėmesys, karinių
objektų lankymui.
Labai idomi anketa. Ar butu
galima susipazinti su tyrimo
isvadomis? Jei taip tai
atsiuskite isvadas
[email protected]. Is anksto
dekoju
Pamatysite, kad atsakyti ir
tie klausimai, kurie lyg ir
neturėtų būti atsakyti
remiantis suformuluotais
klausimais. Taip yra todėl,
kad būtų ne visai tikslu ir
teisinga vien aklai
vadovautis klausimais - tai
neatspindėtų tikrosios
padėties. Vien jau dalis XX
a. gynybinių itvirtinimų
įeina į mūsų siūlomas
ekskursijas, o dalis neįeina.
Tokia situacija susiklostė
dėl skirtingos objektų
būklės, juos pasiekusių
vienokių ar kitokių
investicijų, objektų
pasiekiamumo, nevienodo
keliaujančios bendruomenės
susidomėjimo jais ir kitų
priežasčių. Iš objektų
paruošimo ir pritaikymo
klausimo kyla ir kitas -
svarbesnis, t. y. saugumo
klausimas. Užtikrinti jų
saugumą, bei prfesionaliai
įvertinti esamą būklę
reikalingos lėšos, kurios
šiai dienai dalyje objektų,
deja, būtų didesnės nei
gaunamas pelnas iš jų
eksplotavimo turizmo
reikmėms. Kalbant apie
keliaujančios bendruomenės
dėmesį, jis taip pat
pasiskirstęs nevienodai,
dalimi objektų susodomi tik
istorijos mėgėjų klubai,
kuriems didesnės pagalbos iš
turizmo paslaugų teikėjų
nereikia. Iš kitos pusės,
deja, dalimi jų susidomi ir
taip vadinamieji "juodieji
archeologai" ar norintys čia
pasilinksminti karinės
tematikos žaidimų mėgėjai.
Šiuo atveju susiduriama jau
su moraliniu klausimu: jei
vieta ne mena skaudžios
istorijos, čia niekas nežuvo
karinių veiksmų metu, tai
toks noras dar gali būti ir
suprantamas, nors vargu ar
paveldosaugos objektai galėtų
ar turėtų būti žaidimų vieta.
Opesnė moralinė dilema kyla
tada, kai sumanoma žaisti
objektuose iš dalies
skirtuose ir atminti čia
žuvusiuosius - mūsų nuomone
tai neturėtų būti
propaguojama. Jūsų darbo tema
ir aktuali ir sudėtinga.
Dabar imama plačiau kalbėti
apie šių objektų svarbą,
galimą naudą. Tikimės, kad
šios kalbos ir darbai išeis
tik į naudą. Dalyje objektų
teko lankytis prieš gerus
kelis metus, tuomet, deja,
teko susidurti su ten
gulinčiais kalnais šiukšlių
ir kitais nemaloniais
dalykais. Didžiajai daliai
šių objektų reikia tiek
piniginių, tiek žmogiškųjų
išteklių investijų. Linkime
sėkmės darbe.