Visuomenės požiūris į psichikos negalią turinčius asmenis
Kaip jaustumėtės jei tektų bendrauti su psichikos negalią turinčiu asmeniu ? (Arba, jei teko bendrauti su tokiu asmeniu, kaip tuo metu jautėtės?)
Teko su psichikos ligomis sergančiais žmonėmis gyventi, tad jausmų buvo visokių, nuo gailesčio ir baimės iki pykčio
Priklauso nuo "psichikos negalios". Tais atvejais, kai bendravau su žmonėmis, kuriems diagnozuota šizofrenija, jaučiau, kad būtų lengviau bendrauti, jei neturėčiau išankstinių stereotipų ir daugiau žinočiau apie šizofreniją.
Jausčiausi nesaugiai
Priklausomai kokio lygio ir kokia negalia
Stengčiausi į tą asmenį nežiūrėti kaip į kažkokį "kitokį"
Jausčiausi atsargiai (iš vietos pusės, kad netyčia neišprovokuočiau jo neadekvačiai elgtis, iš kitos - kad jo neįžeisčiau)
Jaučiau, kad trūksta žinių ir suvokimo apie konkrečią ligą. Nebuvo aišku kaip elgtis ir kaip bendrauti. Buvo baisu neišprovokuoti žmogaus arba jam nepakenkti. Pats bendravimas atrodė šiek tiek neprognozuojamas.