Kad nenuskurstų kalba dėl kitų kalbų įtakos, kad išsaugotume savo kalbos unikalumą.
Manau, kad visuomenė turi stengtis kalbėti taisyklingai, tačiau tam tikri kalbos pakeitimai nėra priimtini daugumai ir norminimo paprasčiausiai nepaiso.
Tam, kad būtų apibrėžtos konkrečios taisyklės, būtų nustatyti tam tikri vartotini ir nevartotini išsireiškimai. Kalbos norminimas teigiamai veikia lietuvių kalbos švarinimą, taisyklingą jos vartojimą.
O kam norminti kalbą, jeigu patys žmonės ją kuria. Ne nuo kalbos visuomenė priklauso, o kalba nuo visuomenės. Visuomenė kuria kalbą. be to, toks norminimas, koks yra dabar, tik žlugdo kalbą, skatina jaunimą į ją žvelgti su ironija. Ne veltui įmonės, įtaigos nori pasivadinti nelietuviškai. Apskritai neįmanomas vienodumas, ypač kalboje, nes kalba padeda išreikšti savo individualumą. Juk visi nori (mokytojai ypač), kad kiekvienas turėtumėme išsiugdę savitą stilių, tačiau pykstame, jeigu tai neatitinka normos. Tai kaip čia suprast: rašytojai gali turėti savo stilių, o paprasti žmonės (mokiniai ypač) ne? Kur ta riba nuo mokytojams patinkančio savito stiliaus iki blogo, negero, neatitinkančio standartų kažkokių (neaiškių) stiliaus? Vienas kitas žodis, pasakymas kartais be galo reikalingas išreikšti norimą mintį - tai žaidimas kalba. Kuo tai yra blogai? Kodėl viskas, kas nėra standartas, yra blogis? Kodėl pagaliau neišaiškinama jau mokykloje vaikams, kad jų tarpusavio jaunimo kalba nėra blogis, o jų išraiškos priemonė, bet vartotina tik tarp jų bendraamžių? Kyla daug klausimų, bet kažkodėl negalime į viską pažvelgti kritiškai, nes iškart galime sugriauti sistemą - kažkam tai labai labai nepatiktų...
Todėl, kad būtų viena prestižinė kalba, kuria būtų kalbama viešai, televizijoje, radijuje ir pan.
Kad visi kalbėtume taisyklingai.
Manau, kad kiekvieną kalbą reikia saugoti nuo akivaizdžių barbarizmų. Nors lankstumo norminant irgi reikėtų. Reikėtų lanksčiai taikytis prie naujadarų, susijusių su naujomis technologijomis. Pavyzdžiui, tokių žodžių kaip 'internetas', manau, tikrai nereikų versti. Nes kalba tampa nenatūrali. O tada barbarizmai dar labiau skverbiasi - neturint natūraliai skambančio atitikmens, jis pakeičiamas bet kuo.
Kalba - sistema, o kiekviena sistema turi būti norminama.
Manau, kad reikia stengtis išsaugoti kalbos grynumą ir taisyklingumą. Kitaip galime labai nukentėti.
Nors sociolingvistai pasakytų, kad tai neįmanoma, vis dėlto reikėtų kreipti daugiau dėmesio į barbarizmų platinimo (populiarinimo) gausą bendrinėje kalboje.