Visuomenės požiūris į kalbos norminimą

Esu Lietuvos edukologijos universtiteto lietuvių filologijos III kurso studentė. Atlieku tyrimą apie visuomenės požiūrį į kalbos norminimą, todėl būčiau labai dėkinga, jeigu atsakytumėte į anketoje pateiktus klausimus.

 

Dėkoju už atsakymus!

Jūsų lytis:

Jūsų amžius:

Jūsų gimtoji kalba:

  1. Lietuvių
  2. Lietuviu
  3. Lietuvių
  4. lietuviu
  5. lietuviių
  6. Lietuvių
  7. Lietuvių
  8. Lietuvių
  9. Lietuvių
  10. lietuvių
…Daugiau…

Ar stengiatės kalbėti taisyklingai?

Kaip manote, ar reikia norminti kalbą?

Kodėl taip manote?

  1. Todėl, kad kalba nebūtų perpildyta svetimybėmis, būtų tvarkinga.
  2. Nes nezinau kam to reikia.
  3. Kad nebūtų chaoso
  4. kalba yra gyvas subjektas ir turi adaptuotis prie kintanciu zmoniu poreikio bei gyvensenos. gyvenimas turi diktuoti kalba, ne kalba gyvenima.
  5. reikia, kad išliktų lietuvių kalbos stilistika
  6. Todėl, kad reikia laikytis gimtosios kalbos taisyklių, mokėti taisyklingai kalbėti sava kalba.
  7. Tam, kad nebūtų chaoso ir būtų išlaikome graži, taisyklinga lietuvių kalba.
  8. Bendrinės kalbos valstybei reikia, jau vien tam, kad, pavyzdžiui, turėtume kaip visiems suprantamai parašyti įstatymus. Mokytis bendrinės kalbos taip pat reikia, kad valstybės piliečiai galėtų kaip pavyzdį minėtus įstatymus suprasti. Tačiau nereikia šio kodo primesti vartotojams kaip vienintelio galimo ir rekomenduojamo vartoti kodo (ką ir daro normintojai sunorminadami kalbą). Vartosenoje egzistuoja ir gali egzistuoti ne tik bendrinės kalbos pakraipa, bet ir visos kitos realiai vartojamos lietuvių kalbos atmainos, kurių nederėtų diskriminuoti vien dėl to, kad jos savo leksika, fonetika ar morfologija skiriasi nuo bendrinės kalbos ir dėl
  9. -
  10. Manau, kad norminimas reikalingas ir naudingas, tačiau kartais normos neatitinka realybės, nesutampa su vartojamomis. Tokiu atveju, manyčiau, kad reikėtų daugiau atsižvelgti į vartoseną ir kažką keisti, nes juk kalba - kintantis dalykas.
…Daugiau…

Kaip vertinate kalbos norminimą Lietuvoje?

Ar domitės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, naujienomis?

Kokie, Jūsų nuomone, kalbos norminimo pliusai ir minusai?

  1. Pliusus išskirti būtų sunku. Galbūt pliusas būtų tai, kad kalba valoma nuo svetimybių, tokių, kaip rusicizmai. Minusai: sunku perprasti kuris žodis ir kodėl teisingas, dažnai atrodo, kad žodynas labai padrikas, tvarkomas ne taip, kaip turėtų būti; kalbininkų tragiškas įvaizdis ir visuomenės požiūris į juos; nepakankamas visuomenės informavimas ir įtraukimas ir kt.
  2. Pliusai: normintojai turi ka veikt. Minusai: neprotingi naujadarai.
  3. Pliusai: kalba neužsiteršia, išlaikomi lietuviški žodžiai, kalba nepergrūsta tarptautiniais žodžiais Minusai: norminama per griežtai
  4. islaikoma kalbos kultura, bet dideja atitrukimas nuo realios kalbos ir kalbos siekiamybes
  5. Norminimas turi būti,bet suprantamslietuvių kalbai. Pliusai - išlaikyti kalbos savitumą, minusai - propratimo laikas.
  6. Pliusai : skatinama jog žmonės kalbėtų tasyklingai.
  7. Pliusai: turimas bendras visoms šalies tarmėms ir patarmėms suprantamas kodas (sunorminta bendrinė kalba). Minusai: norminimas suvokiamas kaip sankcija, primygtinai taikoma visoms kalbos atmainoms.
  8. -
  9. Pliusas - kalba yra ,,rėmuose", normos padeda kalbai išlikti taisyklingai, neiškraipytai. Padeda išsaugoti kalbos autentiškumą. Minusas - jau minėjau, kad kai kuriais atvejais norma prasilenkia su realia vartosena, todėl reikėtų daugiau dėmesio kreipti būtent čia.
  10. Pliusai, kad kalba yra saugoma, tačiau minusai, jog tai daroma per griežtai, pvz. nelietuviškiems žodžiams parenkami neprigyjantys atitikmenys.
…Daugiau…

Kokie būtų Jūsų pasiūlymai kalbos normintojams?

  1. Keisti darbo metodus
  2. Troleibusas yra geras zodis ir vielabraukio tikrai nereikia. Tas pats galioja ir prezervatyvams, varputis nera iseitis.
  3. Nekeisti žodžių (ar jų vartosenos), kada to daryti tikrai nebūtina...
  4. neziureti i tai per rimtai
  5. norminti paprastene ir kuo arčiau loietuvių kalbai suorantamesne kalba ir pristannt savo terminus plačiai auditorijai.
  6. Skatinti žmones kalbėti taisyklingai, naudoti taisyklingą kalbą televizojeje, radijo stočių eteriuose, reklamose, laikraščiuose.
  7. 1. Nebepiršti kalbos vartotojams minties, jog tik bendrinė lietuvių kalba yra verta vartoti. 2. Nebebausti piniginėmis baudomis už kalbos "klaidas". 3. Pastudijuoti kalbos filosofijos veikalų ir praplėsti savo turimą siaurą kalbos sampratą, telpančią tik į bendrinės kalbos rėmus.
  8. -
  9. Daugiau atsižvelgti į realią vartoseną.
  10. Norminti atlaidžiau, leisti vartoti tokius žodžius kaip ,,parkingas", ,,monitorius" ir kt.
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą