VIEŠOSIOS VALDŽIOS IR ŽINIASKLAIDOS TEISINIŲ SANTYKIŲ YPATUMAI LIETUVOJE (viešiesiems asmenims)

Sveiki. Esu Gina Kubiliūtė, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto studentė. Ruošiu magistro diplominį darbą tema „Viešosios valdžios ir žiniasklaidos teisinių santykių ypatumai Lietuvoje“. Šia tema atlieku tyrimą, todėl reikalinga Jūsų nuomonė. Būčiau dėkinga, jei atsakysite į anketos klausimus. Klausimynas yra anoniminis.

Jūs esate

Jūsų amžius

Jūsų išsilavinimas

Ar iškyla problemų bendraujant su žurnalistais?

Kokiais atvejais iškyla problemų?

Ar esate pajutę žurnalisto ar redaktoriaus spaudimą?

Ar esate susipažinę su Jūsų teises, pareigas, atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais?

Ar žiniasklaidos priemonė yra buvusi pateikusi neteisingą informaciją apie jus kaip viešą asmenį, ve

Ar turėtų būti labiau ribojamas žiniasklaidos kišimasis į privatų viešojo asmens gyvenimą?

Jūsų nuomone, ar žurnalistas privalo atskleisti informacijos šaltinį?

Ar reguliuoti žiniasklaidai reikia skirti valstybines institucijas?

Ar tinkamai teisiškai sutvarkyta žiniasklaidos savireguliacija?

Jei atsakėte "ne"– kokias matote didžiausias savireguliacijos problemas

  1. neveikia dabartines kontroles institucijos
  2. Kontroliuojančios institucijos yra sudarytos iš pačių žiniasklaidos atstovų, todėl yra šališkos.
  3. spragos įstayminėje bazėje reglamentuojančioje žurnalisto atsakomybę už informacijos (neteisingos) pakelbimą ir viešųjų asmenų privataus gyvenimo viešinimo ribojimo
  4. Ziniasklaidos priemoniu savininkai, blogos mados, vertybes ir prioritetai tarp zurnalistu ir visuomeneje.
  5. Tai, kad nemažai žiniasklaidos priemonių akcijų valdo savivaldybių ir valstybės aukšti pareigūnai.
  6. Žurnalistų etikos instituto neveikimas
  7. Savininkų, redaktorių, reklamos užsakovų spaudimas
  8. Nėra kontrolės, kad nebūtų peržengtos ribos
  9. Reikia tobulinti galiojančius teisės aktus, parengti kitus vadovaujantis Vakarų Europos traduicijomis, labiau įsigilinti į nūdienos problemas, o ne į tam tikras interesų grupes.
  10. Nesutvarkytos socialinės garantijos ir atsakomybės klausimas dėl tendencingos ar neteisingos informacijos.
…Daugiau…

Ar valstybė turi finansiškai remti žiniasklaidos priemones?

Jei atsakėte "ne visas", kurioms reikėtų paramos

  1. menas, kultura, istorija
  2. "Valstybės žinios"
  3. kultūra,mokslas irkt. nekomercinio gyvenimo sritys
  4. Nacionalinei su salyga kad propaguos geri ir nesaliskuma.
  5. Regioniniams ir vietiniams laikraščiams.
  6. Propaguojančioms idealistines, patriotines vertybes, statistikos, mokslo
  7. LTV,LR
  8. valstybiniam transiliuotojui
  9. Valstybinė TV
  10. Valstybinėms
…Daugiau…

Ar tinkamai yra įstatymų sureguliuota politinė reklama?

Jei atsakėte "ne", kokios didžiausios spragos

  1. paslepta reklama,
  2. Manau, kad tokia reklama turėtų būti griežčiau sureguliuota, vadovaujantis taisykle - "leidžiama tik tai, kas nedraudžiama".
  3. Cia vyksta kates ir peles zai dimas vieni bando kuo daugiau uzdraust o kiti rasti spragu kaip apeiti. Tam galo nebus... turi buti aiskus istatymas ir partiju islaidu kontrole. Tokiu dalyku kaop yra ir buvo pvz Pakso prezidentines kampanijos metu kai akivaizdziai buvo metami milijonai , o visi kvaileliai puole Borisovo 1 niekinga milijona....
  4. Daug apribojimų.
  5. Su politine reklama "perlenkiama lazda",reiktų reklamą daugiau reglamentuoti,o ne drausti.
  6. Nėra aiškių ribų ir apibrėžimų todėl tuo spekuliuojama ir piktnaudžiaujama
  7. politines reklamos samprata, kas tai?
  8. Leidziama reklama iki agitacijos menesio, neapibreziamas skirtumas tarp informacijos ir agitacijos
  9. Trūksta įstatymo kontrolės mechanizmo
  10. Dabar neaiški takoskyra tarp politinės ir nepolitinės reklamos. reiktų šias sąvokas aiškiai apibrėžti, kad dabartiniai politikai nesinaudotų savo tarnybine padėtimi ir valstybės lėšomis savo politinei reklamai.
…Daugiau…

Ar įžvelgiate žiniasklaidos ir viešosios valdžios teisiniame reguliavime trūkumų?

Jei atsakėte "taip", Jūsų nuomone, didžiausi teisinio žiniasklaidos reguliavimo trūkumai yra

  1. zinaisklaidos priemoniu savininkai daro ka nori
  2. Painiava, patys nezino dorai ka ir kaip uzdraust ir kaip vertint padarytus politiku veiksmus.. Faktas kad tai dar negalutinis istatymas
  3. Tiesą sakant aukščiau esantis klausimas suformuluotas neaiškiai.
  4. Nėra atsakomybės už neteisingai pateiktą informaciją.
  5. Įstatymai turėtų būti aiškus tiek žiniasklaidai,tiek ir kitoms institucijoms .
  6. noras suteikti "paslaugas, malones" žiniasklaidos atstovams, partinė priklausomybė ar partinės ambicijos
  7. Teisės aktų nuostatos yra pasenusios. Daugelis dalykų nereglamentuoti, arba susidariusios teisinio reguliavimo spągos. Kai kurios teisės normos tuos pačius santykius reguliuoja skirtingai.
  8. Dažnai valdžios atstovai turi "savus" žurnalistus, skleidžiančius tokią informaciją, kokios jiems reikia. Jau praradau tikėjimą, kad egzistuoja objektyvi žiniasklaida, nes kiekvienas spaudos leidinys ar TV žinios už pinigus "tarnauja" tam tikrai politinei ar ekonominei grupuotei.
  9. Atsakomybės ribos,nepaisoma veikiančių teisės aktų
Susikurti savo anketąAtsakyti į šią anketą