Vaikų socialinių įgūdžių ugdymo galimybes, taikant draugystės ir bendravimo skatinimo metodus

Esu Ramunė Medišauskienė, Panevėžio kolegijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentė. Rengiu bakalauro baigiamąjį darbą, kurio tikslas - atskleisti 4-5 metų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo galimybes, taikant draugystės ir bendravimo skatinimo metodus.

Labai prašau pasidalinti savo patirtimi ir nuomone užpildant šią anketą. Jūsų anonimiškumas bus užtikrintas, o

gauti duomenys bus naudojami tik apibendrinti ir pateikiami tik baigiamajame darbe.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

Jūsų išsilavinimas ✪

Jūsų pedagoginio darbo stažas ✪

Kokio amžiaus vaikų grupėj dirbate šiuo metu? ✪

Prašome įvertinti, kaip dažnai Jūsų vaikų grupėje pasireiškia išvardinti draugiškumo gebėjimai? (įvertinkite kiekvieną teiginį) ✪

NiekadaRetaiKartaisDažnaiVisada
Savarankiškai (be suaugusiojo raginimo) pasisveikina ir atsisveikina su bendraamžiais
Palaukia savo eilės bendroje veikloje ar žaidime.
Geranoriškai dalijasi žaislais ar kitomis priemonėmis su kitais.
Pastebi kito vaiko liūdesį ir bando jį paguosti (pvz., apkabina, paklausia „kas nutiko?“).
Kviečia kitus vaikus prisijungti prie savo žaidimo.
Iškilus konfliktui dėl žaislo bando tartis žodžiais, nenaudoja jėgos.

Kokia žaidimo forma geriausiai atspindi 4–5 metų vaikų gebėjimą veikti kartu ir siekti bendro tikslo? ✪

Įvertinkite 4-5 metų vaikų amžių atitinkančius bendradarbiavimo įgūdžius. ✪

Visiškai nesutinkuNesutinkuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Geba dalyvauti ilgesniuose pokalbiuose nepertraukdami pašnekovo
Aktyviai naudoja kūno kalbą norėdami parodyti susidomėjimą
Geba pademonstruoti empatiją, pasiūlydami paguodą nuliūdusiam bendraamžiui
Noriai kopijuoja suaugusiųjų elgesio normas (pvz. mandagumą).
Noriai įsitraukia į bendras grupės veiklas / žaidimus.
Geba susitarti su žaidimų partneriais dėl bendrų taisyklių
Geba dalintis priemonėmis (žaislais, pieštukais) su bendraamžiais.

Kas dažniausiai lemia 4–5 m. vaiko norą draugauti su konkrečiu bendraamžiu? (galimi keli pasirinkimai) ✪

Kokia priemonė Jūsų praktikoje yra efektyviausia siekiant ugdyti 4-5 m. vaikų savikontrolę ir gebėjimą tartis? ✪

Kokius metodus dažniausiai taikote skatindami vaikų draugystę ir socialinių normų įsisavinimą? (galimi keli pasirinkimai) ✪

Kokią pagrindinę funkciją ugdymo procese atlieka pasakos ir knygos apie draugystę? ✪

Ar sutinkate su teiginiais apie efektyviausius 4-5 metų vaikų draugystės gebėjimų ugdymo būdus? ✪

Visiškai nesutinkuNesutinkuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Modeliavimas (tiesioginis pedagogo pavyzdys) greičiausias būdas vaikams įsisavinti socialinius elgesio modelius.
Grupinėse veiklose vaikai geriausiai mokosi derėtis ir suprasti savo vaidmenį.
Konkretaus tinkamo draugiško elgesio įvardinimas yra efektyvesnis nei pagyrimo žodis „šaunuolis“.
Mokymas sulaukti savo eilės pokalbyje su bendraamžiais padeda sustiprinti dėmesio koncentraciją ir savikontrolę.

Kokią pagrindinę funkciją Jūsų ugdymo procese atlieka pasakos ir knygos apie draugystę? ✪

Kaip Jūsų ugdytinių grupėje dažniausiai pasireiškia vaikų dominavimo hierarchija? ✪

Kokią veiklą dažniausiai organizuojate siekdami ugdyti komandinio darbo gebėjimus ir draugiškumo ryšius? ✪

Prašome įvertinti teiginius apie aplinkos įtaką vaikų bendravimo įgūdžių formavimuisi ✪

Visiškai nesutinkuNesutinkuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Emociškai saugios aplinkos pagrindas ugdymo įstaigoje yra tvirtas pasitikėjimas, pagarba ir nuolatinė parama.
Vaikai, augantys nepalankioje emocinėje aplinkoje, dažniau patiria sunkumų užmezgant teigiamus santykius su bendraamžiais.
Šeima yra vaiko socialinio vystymosi pagrindas, kurioje ugdomas bendradarbiavimo ir įsiklausymo į kitus gebėjimas.
Parodant vaikui jo atsakomybę per kasdienes veiklas (pvz., žaislų tvarkymą), stiprėja jo pasitikėjimas savimi.

Koks yra pagrindinis tikslas mokant vaikus aktyvaus klausymosi ir derybų? ✪

Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susiduriate formuodami 4–5 metų vaikų draugystės ir bendravimo įgūdžius? ✪

Kokią reikšmę vaikų socializacijai turi konfliktų valdymas ir socialinės derybos? ✪

Įvertinkite, kiek draugystės ir bendravimo įgūdžiai yra svarbi vaiko sėkmingos adaptacijos grupėje dalis  ✪

Visiškai nesutinkuNesutinkuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Socialinės kompetencijos stoka 4–5 metų amžiuje gali lemti vienišumo jausmą ir sunkią adaptaciją mokykloje
Vaikai, turintys išvystytus bendravimo įgūdžius, sėkmingiau įsitraukia į mokymosi procesą
Gebėjimas kurti draugiškus santykius suteikia emocinį saugumą
Išmoktas gebėjimas draugauti ir bendradarbiauti vėliau tiesiogiai transformuojasi į gebėjimą dirbti komandoje

Kokią įtaką ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kaip institucija, atlieka vaiko draugystės įgūdžių plėtotei, lyginant su šeima? ✪

Ką galėtumėte pasiūlyti mokytojams, ugdantiems 4-5 m. vaikų draugystės ir bendravimo gebėjimus