Vaikų socialinių įgūdžių ugdymo galimybes, taikant draugystės ir bendravimo skatinimo metodus

Esu Ramunė Medišauskienė, Panevėžio kolegijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentė. Rengiu bakalauro baigiamąjį darbą, kurio tikslas - atskleisti 4-5 metų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo galimybes, taikant draugystės ir bendravimo skatinimo metodus.

Labai prašau pasidalinti savo patirtimi ir nuomone užpildant šią anketą. Jūsų anonimiškumas bus užtikrintas, o

gauti duomenys bus naudojami tik apibendrinti ir pateikiami tik baigiamajame darbe.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

Pagrindinis/vidurinisProfesinisAukštasis neuniversitetinisAukštasis universitetinis

Lopšelio grupė (1-3 m.)Jaunesnioji ikimokyklinio amžiaus grupė (3-4 m.)Vidurinioji ikimokyklinio amžiaus grupė (4-5 m.)Vyresnioji ikimokyklinio amžiaus grupė (5-6 m.)Priešmokyklinio amžiaus grupė (6-7 m.)Miršaus amžiaus grupė

Niekada	Retai	Kartais	Dažnai	Visada
Savarankiškai (be suaugusiojo raginimo) pasisveikina ir atsisveikina su bendraamžiais

Palaukia savo eilės bendroje veikloje ar žaidime.

Geranoriškai dalijasi žaislais ar kitomis priemonėmis su kitais.

Pastebi kito vaiko liūdesį ir bando jį paguosti (pvz., apkabina, paklausia „kas nutiko?“).

Kviečia kitus vaikus prisijungti prie savo žaidimo.

Iškilus konfliktui dėl žaislo bando tartis žodžiais, nenaudoja jėgos.

Individualus žaidimas (kai vaikas žaidžia savarankiškai be socialinės sąveikos)Lygiagretus žaidimas (kai vaikas žaidžia greta kitų, tačiau ne kartu su jais)Asociatyvus žaidimas (matomas dalijimasis, tačiau dar nėra visiško bendradarbiavimo)Bendradarbiaujantis žaidimas (kurio metu aktyviai socialiai bendraujama)

Visiškai nesutinku	Nesutinku	Nei sutinku, nei nesutinku	Sutinku	Visiškai sutinku
Geba dalyvauti ilgesniuose pokalbiuose nepertraukdami pašnekovo

Aktyviai naudoja kūno kalbą norėdami parodyti susidomėjimą

Geba pademonstruoti empatiją, pasiūlydami paguodą nuliūdusiam bendraamžiui

Noriai kopijuoja suaugusiųjų elgesio normas (pvz. mandagumą).

Noriai įsitraukia į bendras grupės veiklas / žaidimus.

Geba susitarti su žaidimų partneriais dėl bendrų taisyklių

Geba dalintis priemonėmis (žaislais, pieštukais) su bendraamžiais.

Panašūs interesai ir mėgstami žaidimai (pvz., abu mėgsta konstruktorius).Panašus draugo būdas (pvz., abu ramūs arba abu aktyvūs).Turimi patrauklūs žaislai ar priemonėsKito vaiko rodomas dėmesys ir kvietimas žaistiGyvenamoji vieta (kaimynystė) ar tėvų bendravimasSpontaniškas pasirinkimas (trumpalaikiai tikslai).Dėl išvaizdos ar turimų patrauklių žaislų.

Jos skirtos tik kalbos struktūros tobulinimuiMoko atpažinti kūno kalbos ženklusParodo teigiamus ir neigiamus socialinio elgesio pavyzdžiusSkatina moralinį samprotavimą bei diskusijas apie teisingumąMoko kaip suvaldyti pyktį ir nusiraminti

Visiškai nesutinku	Nesutinku	Nei sutinku, nei nesutinku	Sutinku	Visiškai sutinku
Modeliavimas (tiesioginis pedagogo pavyzdys) greičiausias būdas vaikams įsisavinti socialinius elgesio modelius.

Grupinėse veiklose vaikai geriausiai mokosi derėtis ir suprasti savo vaidmenį.

Konkretaus tinkamo draugiško elgesio įvardinimas yra efektyvesnis nei pagyrimo žodis „šaunuolis“.

Mokymas sulaukti savo eilės pokalbyje su bendraamžiais padeda sustiprinti dėmesio koncentraciją ir savikontrolę.

Gebėjimas savarankiškai susitvarkyti žaislus be pedagogo pagalbosGebėjimas išklausyti draugo nuomonę ir išreikšti savo poziciją žodžiais, o ne fizine jėga.Reagavimas į draugo džiaugsmą ar liūdesį jį paguodžiant nesėkmės atveju arba pasidžiaugiant kartu su juo.Tikslus žaidimo taisyklių laikymasis ir gebėjimas priimti pralaimėjimą be pykčio

Dominuojantys vaikai atsisako dalyvauti bendrose veikloseKonflikto metu kai kurie vaikai yra linkę labiau nusileisti nei kitiDominuojantys vaikai visada žaidžia tik individualius žaidimusDominavimas pasireiškia išimtinai per atsisakymą dalytis žaislais

Savarankišką aplinkos stebėjimą ir tyrinėjimą laukeGestų ir mimikos žaidimus, skirtus empatijos lavinimui. Bendrus piešimo projektus, bendras statybas iš kaladėlių ar lėlių namelio įrengimąIlgesnių pasakojimų kūrimą paeiliui įterpiant po sakinį

Visiškai nesutinku	Nesutinku	Nei sutinku, nei nesutinku	Sutinku	Visiškai sutinku
Emociškai saugios aplinkos pagrindas ugdymo įstaigoje yra tvirtas pasitikėjimas, pagarba ir nuolatinė parama.

Vaikai, augantys nepalankioje emocinėje aplinkoje, dažniau patiria sunkumų užmezgant teigiamus santykius su bendraamžiais.

Šeima yra vaiko socialinio vystymosi pagrindas, kurioje ugdomas bendradarbiavimo ir įsiklausymo į kitus gebėjimas.

Parodant vaikui jo atsakomybę per kasdienes veiklas (pvz., žaislų tvarkymą), stiprėja jo pasitikėjimas savimi.

Parengti juos sudėtingam vaizduotės kupinam žaidimui vaidmenimisPadėti atpažinti ir įvardinti pagrindines emocijas kortelėseIšmokyti juos priimti kompromisus, derinti interesus ir taip užtikrinti ilgalaikį draugiškumą išvengiant agresijosIšmokyti vaikus taisyklingai formuoti ilgesnius sakinius su jungtukais

Vaikų socialinės ir emocinės kompetencijos stokaBendravimą apsunkinanti dominavimo hierarchijaNepakankamai suformuotas atvirumo ir pasitikėjimo pagrindas vaiko šeimos aplinkoje

Leidžia dominuojantiems vaikams įsitvirtinti žaidžiant šiurkščius žaidimusTai tiesioginė draugiškumo raiška, reikalaujanti gebėjimo tartis dėl taisyklių, vaidmenų ir rasti kompromisąTai mokymosi procesas, kurio metu ugdomas tik pažintinis (kognityvinis) intelektas be emocinio įsitraukimoTai padeda vaikams suprasti savo asmeninius kasdienius įpročius

Visiškai nesutinku	Nesutinku	Nei sutinku, nei nesutinku	Sutinku	Visiškai sutinku
Socialinės kompetencijos stoka 4–5 metų amžiuje gali lemti vienišumo jausmą ir sunkią adaptaciją mokykloje

Vaikai, turintys išvystytus bendravimo įgūdžius, sėkmingiau įsitraukia į mokymosi procesą

Gebėjimas kurti draugiškus santykius suteikia emocinį saugumą

Išmoktas gebėjimas draugauti ir bendradarbiauti vėliau tiesiogiai transformuojasi į gebėjimą dirbti komandoje

Įstaiga yra vieta, kurioje mokoma tik kalbos gramatikos, o socialiniai įgūdžiai formuojasi išimtinai namuoseĮstaigoje vaikai daugiausiai mokosi individualaus žaidimo, kad nepatirtų išorinio stresoĮstaiga yra svarbiausia vieta, kur vaikai gali praktikoje pritaikyti, išbandyti ir pastoviai naudoti šeimoje įgytus atvirumo bei pasitikėjimo įgūdžius sąveikaudami su bendraamžiaisĮstaigos įtaka apsiriboja tik dominavimo hierarchijos sukūrimu tarp vaikų be teigiamos socialinės naudos

Vaikų socialinių įgūdžių ugdymo galimybes, taikant draugystės ir bendravimo skatinimo metodus

Jūsų išsilavinimas ✪

Jūsų pedagoginio darbo stažas ✪

Kokio amžiaus vaikų grupėj dirbate šiuo metu? ✪

Prašome įvertinti, kaip dažnai Jūsų vaikų grupėje pasireiškia išvardinti draugiškumo gebėjimai? (įvertinkite kiekvieną teiginį) ✪

Kokia žaidimo forma geriausiai atspindi 4–5 metų vaikų gebėjimą veikti kartu ir siekti bendro tikslo? ✪

Įvertinkite 4-5 metų vaikų amžių atitinkančius bendradarbiavimo įgūdžius. ✪

Kas dažniausiai lemia 4–5 m. vaiko norą draugauti su konkrečiu bendraamžiu? (galimi keli pasirinkimai) ✪

Kokia priemonė Jūsų praktikoje yra efektyviausia siekiant ugdyti 4-5 m. vaikų savikontrolę ir gebėjimą tartis? ✪

Kokius metodus dažniausiai taikote skatindami vaikų draugystę ir socialinių normų įsisavinimą? (galimi keli pasirinkimai) ✪

Kokią pagrindinę funkciją ugdymo procese atlieka pasakos ir knygos apie draugystę? ✪

Ar sutinkate su teiginiais apie efektyviausius 4-5 metų vaikų draugystės gebėjimų ugdymo būdus? ✪

Kokią pagrindinę funkciją Jūsų ugdymo procese atlieka pasakos ir knygos apie draugystę? ✪

Kaip Jūsų ugdytinių grupėje dažniausiai pasireiškia vaikų dominavimo hierarchija? ✪

Kokią veiklą dažniausiai organizuojate siekdami ugdyti komandinio darbo gebėjimus ir draugiškumo ryšius? ✪

Prašome įvertinti teiginius apie aplinkos įtaką vaikų bendravimo įgūdžių formavimuisi ✪

Koks yra pagrindinis tikslas mokant vaikus aktyvaus klausymosi ir derybų? ✪

Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susiduriate formuodami 4–5 metų vaikų draugystės ir bendravimo įgūdžius? ✪

Kokią reikšmę vaikų socializacijai turi konfliktų valdymas ir socialinės derybos? ✪

Įvertinkite, kiek draugystės ir bendravimo įgūdžiai yra svarbi vaiko sėkmingos adaptacijos grupėje dalis ✪

Kokią įtaką ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kaip institucija, atlieka vaiko draugystės įgūdžių plėtotei, lyginant su šeima? ✪

Ką galėtumėte pasiūlyti mokytojams, ugdantiems 4-5 m. vaikų draugystės ir bendravimo gebėjimus