Nurodyti kokios yra spragos šiuo metu veikiančioje vaiko teisių apsaugos sistemoje
Iš šeimų, kuriam vaikui tikrai yra blogai, vaika nėra paimami arba yra atiduodami atgal niekam nepasikeitus. Iš šeimų, kurios yra pakankamai tvarkingos, vaikai dabar paimami dėl nepatvirtintų priežasčių. Jei yra grėsmė vaikui, žinoma, reikia jį paimti. Bet jeigu smurtas nepasitvirtino, vaiką reikia atiduoti ir stebėti šeimą... Dabar vaikai yra atimami dėl anoniminio skambučio. Tėvai bijo eiti į gatvę su vaiku. Tokia situacija pakenkia vaikų auklėjimui ir net saugumui. Vaikai nemoka suvaldyti savo emocijų ir dažnai puolą į isteriją. Tėvai bijo vaiką subarti (paliepti liautis ar paimti ant rankų), todėl pradedame auginti kartą, kuriai viskas galima, kuri neturi ribų, o dažnai vaikai gatvėje yra nesaugūs. Pvz., bėga vaikas į gatvę, kur daug mašinų. Mama jį sugauna, o šis žviegia. Kažkas informuoja vaiko teises, kad vaikas netinkamai prižiūrimas, nes žviegia, o mama į tai reagavo grubiai - per prievartą paėmė ant rankų. Ir niekam nesvarbu, kad vaiko realiai niekas nenuskriaudė ir kad jei jis nebūtų pagautas, galbūt jį būtų partrenkusi mašina. Tėvai dabar gyvena baimėje. Didelė sistekos spraga yra ta, kad VTAT net nesistengia įvertinti situacijos ir realios grėsmės vaikui. Iš šeimos, kuri girtauja, neprižiūri, neauklėja vaiko ir juo nesirūpina, vaikai nėra paimti, nes šeima neva stebima ir tėvai mokosi. Bet visą parą nepristebėsi, taip vaikučiai ir kenčia tokiose šeimose kol būna sumušami. O jei tvarkingoje šeimoje, kuri myli ir rūpinasi savo vaikais vyksta šventė ir kažkas praneša apie tai instancijoms ir tėvus randa šiek tiek išgėrusius, vaikas brutaliai paimamas ir sužalojama jo psichika. Tai yra absurdas. Kiekviena situacija yra individuali, bet niekas situacijų nevertina. Ir vis dėlto reziumė toks, kad vaikai kaip ir buvo skriaudžiami, taip ir yra, nes jiems leidžiama augti tikrai nemokančiose ir nenorinčiose auginti šeimose, tik priedu viso to vaikai yra paimami ir iš normalių šeimų ir šeima yra griaunama, o vaikas sužalojamas su visam. Net jei anksčiau ar vėliau vaikas bus atiduodas šeimai, šeima niekada nebebus tokia kaip anksčiau, o padariniai liks visą gyvenimą. Be to, jeigu smurtas nėra patvirtintas, bet įtariamas ir vaikas paimamas, turėtų būti leidžiama tėvams matytis su vaiku kasdien (nekalbu apie atvejus kai vaikas akivaizdžiai skriaudžiamas), o vaikas neturėtų būti išplėšiamas iš tėvų rankų. Kad nebūtų tokio didelio psichologinio smūgio, vertėtų vaikui paaiškinti, kad mamytė su tėveliu labai daug dirba ir dabar vaikas pabus su aukle, nes tėveliai dirba ir naktimis, bet aplankys kiekvieną dieną. O dabar vaikas yra išplėšiamas iš tėvų rankų. Tėvai patys kitaip reaguotų žinodami, kad vaiką galės matyti, kad vaikas nežinos, jog yra paimtas iš šeimos. O dabar tėvai ir laiko apglėbę vaiką, kol jis yra išplėšiamas iš rankų. Nes tėvai žino, kad jo nebematys, nežinos, kur jis yra ir išvis, ar vaiką jie atgaus. Ir pagalvokime, kaip jaučiasi vaikas? Atrodo, viską daro dėl vaikų, bet kad jie jaustųsi saugesni, niekam tai nerūpi. Tas išplėšimas iš rankų sužaloja vaiką visam likusiam gyvenimui, bet niekam tai nerūpi. Didelė spraga, kad žiūrima yra tik per materialę ar kitaip matomą pusę. Namų sąlygos, darbas ir pan. O tikros psichologinės pagalbos niekas niekam padoriai nesuteikia. Visuomenė gyvenama baimėje ir įtampoje. Manote, kad netvarkingoms ir nesirūpinančioms šeimoms tai rūpi? Jiems vienodai žydi sodai. Kenčia normalios šeimos, kurios dabar su vaikais bijo išeiti į gatvę. Darželyje tėvai nebegali normaliai su vaiku ruoštis namo. Pvz., vaiką apėmė "blūdas" ir šis spajudosi, laksto su batais po grupę ir atiminėja daiktus iš kitų. Anksčiau tėvai griežčiau pasakydavo, kad vaikas liautųsi, kad reikia laikytis susitarimų, paimdavo jį ant rankų, bandydavo nusiraminti. Dabar tėvai bijo, kad šie normalūs auklėjamieji veiksmai bus palaikyti vaiko skriaudimu ir vaikui leidžiama siausti be jokių ribų kylant grėsmiai susižaloti (pvz., nugriūti). O apsipirkimas parduotuvėje tėvams išvis tapo kaip iššūkis. Niekas nesako, kad reiktų pateisinti kad ir pliaukštelėjimą. Tikrai ne. Bet tėvai bijo jau ir žodžiu sudrausminti savo vaiką, o taip mes patys ugdome kartą, kuri neturi jokių ribų, jokių pareigų. Aš už, kad reikia su vaiku susitarti. Prikalbinti, sudominti. Bet jei vaikas neria isterijos būsenoje į gatvę ar krenta parduotuvėje į lentyną ir tėvai bijo vaiką apsaugoti, nes žino, kad jų veiksmas gali būti traktuojamas kaip smurtas, nors jokio smurto nėra, pagalvokime, ar tai yra normalu...
Tarnybos dirbdamos remiasi savo galiomis bet ne istatymais ir seimu interesais.
Nesigilinimas į priežastį, vykdymas be jos
Daug ju
daug
Ne atimti vaikus reikia, o mokyti tevus, rodyti gera pavyzdi,skatinti uz pozityvu auklejima
Nesidomejau
Kad paima vaikus be aiskiu irodymu,kad yra smurtaujama,iškarto neturetu paimti rade melyne,