8. Su kokiomis problemomis darant profesinio pasirinkimo sprendimą susiduria mokiniai?
Asmeninėmis, nenoru kažko siekti
Apsisprendimo
Mokiniams sunku planuoti savo karjerą, apsispręsti , ką norėtų veikti, baigę mokyklą. Kartais sunku gabiems mokiniams, kuriems visi dalykai sekasi vienodai, rasti tą kelią, kuriuo norėtų eiti.
Nuolat besikeičiantys reikalavimai, stojimui į aukštąsias mokyklas ir dėl nuolat besikeičiančios šalies ekonomines situacijos, neprognozuojamas specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje keleriems metams.
Daug informacijos, bet nedaug galimybių išbandyti save.
Neapsisprendimas, savęs neįsivertinimas
Problemų nėra. Yra tik jų supratimo apie karjerą trūkumas.
norų ir galimybių neatitikimas
Besidomintiems mokiniams problemų nekyla. Jie žino, kadangi yra informuoti, kur rasti informaciją.
Abejingus viskam sudominti sunku.
Nerimas pasirinkus ne tą, ko norėtų labiau (galvoja, kad gali vėliau norėti labiau).
Karjeros tikslų iškėlimo ir būdų, priemonių radimo jiems įgyvendinant.
Labai daug informacijos, kuri nėra susisteminta. Informacija įvairi ir kartais prieštaringa
Dažniausiai, nesutampa mokinių ir tėvų nuomonės.
Dažnai mokiniai mano, kad jie jau viską žino ir nenori domėtis, ieškoti informacijos, atlikti testus. Nemotyvuoti mokiniai stengiasi pasirinkti kuo lengvesnius dalykus, nesigilindami ko jiems reikės ateityje.
nežino, ar renkasi teisinga kelią.
Žinių stoka apie tam tikras specialybes, pasirinkimo baimė.
Nežino, ko nori, nesigilina į savo interesus, per menkai save pažįsta.
Apsisprendimo
Trūksta pačių iniciatyvos
Nemažai profesijų, kurios šiandien yra ateityje bus išnykę, todėl mokiniai nežino, ką rinktis. Didelę žalą padarė profiliavimas. 16 metų jaunuoliai dar neturi pakankamai patirties, kad apsispręstų, kuo jie nori užsiimti, o kartais jų norai pasikeičia 12 klasėje... tai natūralu, bet kyla daug sunkumų - pasirinkti netinkami dalykai, neįdėta pakankamai pastangų ir t.t.
Neteisingai pasirinkę dalykus 11 klasėse
Mokiniams kolei kas per daug staigiai buvo pateiktos naujovės, reikėtų pratintis prie naujo dalyko palaipsniui.
Sunku apsispręsti,kuo nori būti,kokstolimesnis kelias.
Neatsakingumu
Su informacijos gausa ir savęs pažinimo stoka.
plačios pasirinkimo galimybės
Labai sunku atrasti tinkamą sprendimą informacijos sraute.
trūksta tėvų pagalbos
Tėvų įtaką
Įsidarbinimo perspektyvos pabaigus mokslus
Mokiniams sunku apsispręsti, nes nevisada gali įstoti ten kur labai patinka, nori, bet negali pasiekti reikiamo vmokyklos baigimo vidurkio į pageidaujamą profesiją, o finassiškai nėra pajėgus mokėti už mokslą
1. Nežino ko nori.
2. Nežino kur gali įgyti norimą profesiją.
3. Slegia visuomenės nuomonė, kad geri mokiniai turi mokytis tik universitetuose.
4. Trūksta praktinių žinių apie pasirinktą profesiją.
Nežino, ko nori.
Su saves nepazinojimu: nezinojimu ko noriu, ka galiu ir ko reikia.
Sunku pasirinkti ar nori turėti darbą, įstoti ar pasirinkti mėgstamą dalyką, rizikuojant neturėti darbo.
savęs pažinimo
Mokiniams trūksta gyvenimo pavyzdžių, nes daugiausia jie mato tik tai kas juos supa, arba su kuo jie bendrauja.
Mokiniai dažniausiai nelabai gerai pažįsta save, nežino, kur galėtų ir norėtų save realizuoti; dažnai apsisprendžia žiūrint į pažymius...
informacijos stoka
tėvų norais
mokinių nemotyvacija
Tėvų ir draugų įtaka
nenoras ieškoti reikalingą informaciją. Noras kad už juos tai padarytu kiti asmenys.
Sunkai pildo saves pažinimo dalį. Vyresnieji neapsisprendžia, ką rinktis. Manau, stinga informacijos apie paklausias specialybes, konkrečios informacijos apie reikalingiausių profesijų pasiūlą-laisvų darbo vietų skaičių.
nežinojimas ko nori, nepakankai pažįsta save, savo galimybes, baimė- pasirinktos studijos gali būti nereikalingos ateityje
Mokiniai ilgai nežino ką ateityje nori veikti. Nelabai bendrauja su tėvais profesijos pasirinkimo klausimais.
Kadangi mūsų mokyklą yra pagrindinė, tai jie nesusiduria.
Sunku apsisręsti ko jie siekia gyvenime. Sunki finansinė padėtis. Motyvacijos mokytis stoka.
Darant tolimesnį sprendimą kai kurių mokinių tėvai lieka nuošaly, todėl vienintelis būdas jiems konsultuotis su karjeros koordinatoriumi, grupės auklėtojais.
Pasirenkamieji dalykai
Su nežinojimu ko pats nori, su brandos egzaminų pasirinkimu
Labai priklauso nuo tėvų nuomonės, jiems patiems "susisuka" galva.
Kokius pasirinkti egzaminus.
Neturi gyvenimo tikslo.
Trūksta žinių, nėra brandus priimti sprendimus.
neapsisprendžia ko siekia ir ko nori, maždaug 25 proc. mokinių sako, kad kai išlaikys egzaminus, tada žiūrės, kokios jų galimybės.
Nėra pakankamai informacijos apie naujas profesijas
spec. poreikių mokiniams menkas pasirinkimas
Nežino, ko jie nori (dauguma), patys mažai ieško informacijos, dažnai pasikliauna savo draugų nuomone, norais ir priima tokius sprendimus, kurie leidžia būti su draugais (pvz.: pasirenkant gimnazines mokyklas ar sustiprintus dalykus ir pan.)
Jiems būtų labai svarbu veiklinimas, šešėliavimo praktika, tačiau šios galimybės labai menkos.
per mažai gauna informacijos ir palaikymo iš šeimos
Negali apsispręsti, ką išsirinkti iš kelių specialybių. Menkai pažįsta save dėl to sunku apsispręsti.
Pagrindinė problema yra šeimos narių įtaka, pasimetimas, kuo jie norėtų būti, per mažas savęs pažinimas.
kur eiti mokytis, ką studijuoti?
Sunkumai išsirenkant profesiją,kai kurie mokiniai nesidomi ir negalvoja,ką pasirinks.
sunkiai apsisprendžia, nemoka įvertinti savo gebėjimų.
Nežinojimas ko nori, netikslūs ateities siekiai.
Silpna motyvacija.
Atliginimo siekis
Nenori daryti jokio sprendimo.
Dalis jų labai sunkiai apsisprendžia , lemia ir finansai
Nemokėjimas ieškoti naudingos informacijos.
Laiko trūkumas
Dažniausiai, sunku pasirinkti iš kelių specialybių.
Nežino kuo nori būti užaugę, neapsispręndę. Nepratę taip anksti (8-9 klasė) pradėti galvoti ar planuoti savo karjerą. Kintanti SMM politika stojimo atžvilgiu. Mokiniai nežino iš anksto kokių dalykų jiems reikės po 2-3 metų ir pan. Kaip bus su studijų apmokėjimu ir t.t.
Nežino savo lūkesčių,bando daugiausiai kopijuoti draugų pasirinkimą , arba renkasi arčiau gyvenamosios vietos tolimesnę mokymosi įstaigą, jei nežino tai eina mokytis į gimnaziją.
menkas savęs pažinimas, tikslo neturėjimas,
Didelė dalis mokinių turi per didelę savivertę. Paaiškėjus egzaminų rezutamams, subliūkšta visos jų svajonės ir tenka nusileisti ant žemės darant visai kitokį pasirinkimą.
Dažnai nemoka arba bijo savęs įsivertinimo , renkasi tėvų , draugų arba populiarius - profesinius pasirinkimus.
PER VĖLAI PRADEDA TUO DOMĖTIS.
pasirinkimų gausa
Finansinėmis
Socialinėmis
Norai vieni, o pažangumas kitas
Mūsų mokykla progimnazija
Karjeros ugdymo žinių trūkumas.
Manau, jog nesusiduria
Kai kuriems mokiniams sunku apsispręsti.
Žinių stoka.
nežino ko nori, negali įvardinti savo interesų, gebėjimų. O jei ir gali tai jie labai siauri ir dažniausiai susiję su laisvalaikio pomėgiais.
Dirbu gimnazijoje, dauguma mokytojų yra orientuoti į mokinių ruošimą egzaminams, vangiai vyksta ugdymo karjerai integracija į dalykus, visai nėra mokytojų, auklėtojų iniciatyvos, dalis prisijungia paraginti ar paprašyti pagalbos.
Nestabilumas Švietimo sistemoje, nuolatiniai pokyčiai stojimo sąlygų ir finansavimo srityje
Per mažas finansavimas karjeros planavimui iš mokinio krepšelio, todėl mokiniai turi patys investuoti. Reikia didinti finansavimą, mokiniai turės daugiau galimybių
per didelė kontrolės priežiūra,daryk tą ir tą,o jie tuo metu nieko nenori...mokiniams trūksta atsakomybės.įsipareigojimų
Kur studijuoti?
Kai kuriems sunku apsispręsti ko nori
Nepakankamai pažįsta save.
Mano, kad apie profesijos pasirinkimą galima pradėti galvoti baigiamosiose klasėse.
Trūksta tėvų pagalbos.
Nežinojimas ką pasirinkti.
Trūksta aktyvumo
neapsisprendimas ir nežinojimas ko nori
neaiškūs egzaminų bei stojimo reikalavimai; neaiški ir pati Lietuvos ateitis.