8. Su kokiomis problemomis darant profesinio pasirinkimo sprendimą susiduria mokiniai?
Apsisprendimas
Nežinojimu ko nori ateityje, savo galimybių daliniu žinojimu, negebėjimu planuoti ir siekti tikslų. Menkos vidinės motyvacijos.
neįvertina savo galimybių
Savęs įsivertinimo stoka, prastas savo ateities planavimas, siauras mokymosi galimybių pažinimas.
Sunku atsakyti
Informacijos stoka.
Žinių stoka, už mokslą reikia mokėti.
finansinės galimybės, skirtingas tėvų ir vaikų požiūris
sunku mokiniams apsispręsti, renkantis profesiją.
renkasi labai atsitiktinai
labai sunku būna pasirinkti iš kelių variantų; arba visiškai nežino, ko nori gyvenime.
Savęs pažinimo, savo norų nemokėjimo apibrėžti, paaiškinti.
Mokiniai laukia egzaminų rezultatų - kaip išlaikys, taip ir stos.
Konsultuoju iki 8 kl. Nežinau
įvairiomis
yra ivariu klasimai
Jiems l. sunku apsispręsti dėl profesinio pasirinkimo arba dauguma mokinių linkę pervertinti savo galimybes.
Taip pat laiko stoka, mokiniu didelis užimtumas, motyvacijos stoka
Mano mokykloje mokiniai metų pabaigoje labiau susirūpina, bet bent jau žino kur kreiptis, nes yra pildę karjeros planus.
Motyvacijos stoka.
Apsisprendimo, tinkamumo profesijai, nestabilūs stojimo į mokyklas tvarka
Ziniu trukumas
Per mažai atsižvelgia į savo būdo bruožus bei gebėjimus.
Informacijos stoka ir nuolatiniai pokyčiai švietimo sistemoje, ypač stojimo tvarka.
Nežinojimas ko noriu, pasitikėjimo savimi trūkumas, paskutinės minutės laukimas, "madingos profesijos", didelė tėvų noro, lūkesčių, šeimos tradicijų įtaka.
Mana kad, baigiantys pagrindinę mokyklą, šios problemos neturi.
Mokiniams jau dešimtoje klasėje reikia apsispręsti, kur nori mokytis, kokią specialybę nori įsigyti. Arba bent žinoti studijų kryptį. Mažai mokinių jau nuo vaikystės žino, kuo nori būti.
Informacijos susisteminimas
-
Asmeninės savybės, atidėliojama, turi kitokių reikalų, tai atideda iki kol turės egzaminų rezultatus ir t.t.
Niekuo nesidomi
Su abejonėmis, nežinojimu ko iš tikrųjų nori, su baime suklysti priimant svarbius sprendimus, su jų pačių ir tėvų nuomonių nesutapimu.
Dažnas nežino, ko nori.
Žemas savęs vertinimas.
Problemų neturi, kas neaišku pasiklausia ugdymo karjerai koordinatorių
mokiniai daznai buna neapsisprende
neturi motyvacijos, mažai kuo domisi, tai ir nepajėgia apsispręsti
Kaimo mokyklose nėra psihologų,kurie galėtų pagelbėti mokiniams savęs pažinimo klausimais. Šį darbą dabar atlieka klasių vadovai ir ugdymo karjerai darbuotojai arba kviestiniai svečiai. Tai nėra nuoseklus ir kokybiškas darbas.
Su tėvų nusistatymu, su vieno varianto pasirinkimu.
egaminų rezultatai, mokamas mokslas
Per didelis informacijos srautas, egzaminų naujovės, sau patinkančios srities nesuradimas.
Pasirinkimo alternatyva
Ziniu stoka ir netinkamos nuostatos...
nežino kokią profesiją pasirinkti
Nepasitiki savimi, per mažai pažįsta save.
Sunku apsispręasti kuriuo keliu pasukti. Profiliavimas atima dalį galimų pasirinkimų
MENKA MOTYVACIJA, DIDELIS NEAPSISPRENDIMAS KĄ VEIK ATEITYJE
Mokinių apsisprendimas dažnai nėra aiškus, būtini patarimai.
Mokiniai neturi tikslų, nežino ko nori.
Sunku apsispręsti ko iš tiesų nori
Nežino ką nori studijuoti, kam yra gabūs, ir t.t.
Mokymosi motyvacijos nebuvimas, pasirinktų mokymosi dalykų neatitikimas, nesėkmingai išlaikyti egzaminai, informacijos apie pasirinkimą trūkumas.
Mokamas mokslas aukštosiose mokyklose. Ne visi turi galimybę pasirinkti norimą profesiją.
Laikas netinkamas.
Neturi pakankamai žinių, dažnai vadovaujasi nuogirdomis; renkasi aukštąją mokyklą, neturėdami tam pakankamai potencialo; sprendimui įtaką kartais daro vadinamasis prestižas.
Specialiųjų poreikių mokiniai dažnai neadekvačiai vertina savo galimybes, negalių sudėtingumas riboja norimos profesijos pasirinkimą.
Dėl specialybių.
Labai dažnai mokiniai neturi pavyzdžio į kurį galėtų lygiuotis
5 - 8 klasėse, nepakankama mokinių motyvacija.
Mūsų progimnazijos moksleiviai, svarbių sprendimų nepriima, jie tik svarsto galimybes.
Nežino ko nori.
Mokiniams sunku atsirinkti, kada yra daug patarimų /tai yra mano nuomonė/
nežino, ko nori, arba neobjektyviai vertina savo galimybes
Dažnas nežino ko nori, taip pat labai didelis pasitikėjimas savimi ir aukšta savivertė. Po egzaminų didelis nusivylimas ir ašaros...
Apsisprendžia paskutinę minutę.
Nesidomi tiek, kiek reikėtų, kartais renkasi aklai. Dažnai žinios labai paviršutinės.
profesinio ugdymo nepopuliarumas visuomenėje
neturėdami veiklinimo, jie teoriškai viską įsivaizduoja rožinėm spalvom
Dazniausiai susimasto tik islaike egzaminus
Informacijos stygiumi.
Labai didelė profesijų įvairovė, daug mokyklų, kurios kartais dubliuoja viena kitą, dažnai basikeičiančios stojimo sąlygos.
Tėvų spaudimu
Neapsisprendimo, motyvacijos stoka, kartais renkasi ne mokiniai, o tėvai...
Nežino, kaip planuoti karjerą
Atsirinkti informaciją, kuri naudinga konkrečiam mokiniui
nežinau
neužtikrinti, abejoja, nežino
Mokiniai sunkiai susieja savo asmenines charakteristikas su profesiniu pasirinkimu. Mokiniams sunku priimti sprendimą dėl didelio sk. studijų programų.
labai sudėtinga jiems apsispręsti, nėra tikri savo pasirinkimu
Nepazysta saves
Mokymosi rezultatai lemia pasirinkimo laisvę.
Motyvacijos stoka, tėvų požiūris.
Mažai žino apie tam tikras profesijas, nežino ko norėtų iš tiesų.
Su neaiškia rinkos situacija po 4-6 metų
Rinkdamiesi profesiją labai dažnai mokiniai nežino, ko nori.
Norai su galimybėmis. Apie profesijos pasirengimą susidomi tik paskutiniais metais mokykloje, todėl iškyla įvairių problemėlių.
------------
1. Niekaip nesibaigianti švietimo sistemos reforma.
2. Miglota ateitis įsidarbinant pagal pasirinktą specialybę.
3. Nelengva finansinė padėtis.
4. Baimė imti studijų paskolą.
5. Neaiški studijų finansavimo sistemos ateitis
Patys nežino ko nori. Nepažįsta savęs, Dauguma nieko nenori, niekuo nesidomi.
Mokiniams trūksta laiko
Patys nežino, ko nori.
Nes supranta, kad ne visoms jų svajonėms bus lemta išsipildyti
nėra problemų
Jie jau būna pasirinkę porofesiją , kadangi atėjo mokytis į profesinę mokyklą, tačiau dar nėra apsisprendę ar norės dirbti pagal pasirinktą [profesiją
Tėvų, mokytojų, draugų spaudimu.
Tėvų spaudimas, visuomenėje nusistovėjusios stereotipinės nuostatos, elito formuojamos tradicijos, sunku prognozuoti 7 -8 metus į priekį, nes nėra patikimų ir prieinamų darbo rinkos paklausos ir pasiūlos bazių. Galima remtis tik DB statistiniais poreikio šiai dienai duomenimis.